Moterų pienligė – simptomai ir gydymas

Pridėta: 13-06-2022 | Atnaujinti: 06-06-2023
Autorius: Bartek Raducha, konsultavo gyd. Izabela Zdrojewska
capsule E.receptas internal Šeimos gydytojo konsultacija specialist Dermatologo konsultacija

Makšties kandidozė, mikozė, pienligė, grybelinė infekcija...

Ši liga turi daugybę pavadinimų.

Ji sukelia niežulį, deginimo pojūtį, atsiranda nemalonių varškės konsistencijos išskyrų.

Grybelinė infekcija yra viena dažniausių ligų, dėl kurių kreipiamasi į ginekologus.

Kad ir kas sukelia lytinių organų infekciją (bakterijos, Candida genties grybai ar, pavyzdžiui, chlamidijos), nereikėtų jos nuvertinti.

Dėl uždegimo gali atsirasti rimtų komplikacijų ir laukiantis, artėjant menopauzei ar tiesiog gyvenant aktyvų lytinį gyvenimą.

Todėl visas išorinių lytinių organų infekcijas, ypač grybelines (kandidozę, mieliagrybių ir kt.), reikia gydyti nedelsiant.

Turinys:

Kaip susergama pienlige (makšties kandidoze)? 
Moterų pienligės simptomai 
Rizikos grupės 
Kuo moterų pienligė skiriasi nuo kitų lytinių organų infekcijų?
Moterų pienligės tyrimai 
Nuo ko galima užsikrėsti?
Moterų pienligė nėštumo metu
Ligos trukmė 
Pasikartojanti moterų pienligė 
Negydomos moterų pienligės komplikacijos ir pasekmės 
Kaip gydyti moterų pienligę? 
Probiotikai nuo moterų pienligės
Kada pakanka ginekologinių probiotikų?
Moterų pienligės profilaktika

Receptiniai vaistai, pienligės gydymui:

 Arilin Pasirinkti        
 Clotrimazolum GSK makšties tabletės              Pasirinkti
 Diflucan Pasirinkti
 Donaxyl Pasirinkti
 Fluconazole Actavis Pasirinkti
 Gyno-Pevaryl, ovulės, 15 vnt. Pasirinkti
 Gyno-Pevaryl, ovulės, 3 vnt. Pasirinkti
 Macmiror Pasirinkti
 Macmiror compl. Pasirinkti
 Polygynax Pasirinkti

 

Menstruacijos nustojus vartoti kontraceptines tabletes

Lytinių organų infekcijomis užsikrečia nemažai moterų.

Apskaičiuota, kad 3 iš 4 moterų bent kartą gyvenime suserga grybeline infekcija, o pusei jų liga gali pasikartoti.

Vulvos ir makšties kandidozę (pagal TLK-10 klasifikaciją: B37.3) sukelia Candida genties grybai, kurie palankiomis aplinkybėmis dauginasi makšties mikrofloroje.

Dažniausias kaltininkas yra baltasis balkšvagrybis Candida albicans, tačiau šią ligą gali sukelti ir kiti grybai: Candida glabrata; Candida krusei; Candida kefyr (pseudotropicalis); Candida parapsilosis; Candida tropicalis; Candida stellatoidea; Candida guilliermondii; Candida zeylanoides ir kt.

Kaip ir kitos grybelinės ligos (burnos ertmės, nagų, pėdų, rankų ir kt.), makšties kandidozė yra vadinamoji oportunistinė liga.

Tai reiškia, kad susergama tuomet, kai organizmas nusilpsta arba makštyje dauginasi mieliagrybiai.

Grybelinė infekcija ima vystytis dėl tam tikros makšties mikrofloros būklės, kurią lemia pH, temperatūra, laktobakterijų kiekis, menstruacijų ciklas, hormoninės kontracepcijos priemonės ar vaistai (ypač antibiotikai).

Jei makšties mikrofloros būklė yra gera, ji apsaugo nuo grybelinių ligų ir daugelio kitų lytinių organų infekcijų atsiradimo.

Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Candida grybų yra kiekvienos moters makšties terpėje.

Tačiau kol organizmas nuo jų ginasi (daugiausia dėl makštyje esančių pieno rūgšties bakterijų), ligos simptomai ir pati liga nepasireiškia.

Makšties kandidozė gali išsivystyti tik sutrikus makšties mikrofloros pusiausvyrai (o taip atsitinka organizmui nusilpus).

Tuomet makšties terpėje esančios mielės pradeda daugintis ir plisti, sukeldamos kitų organų infekcijas – nuo vulvos iki apatinių šlapimo takų (vadinama grybeliniu cistitu). Kaip jau buvo minėta, pienligė daugeliui moterų gali kartotis.

Tokia pasikartojanti liga gali tapti didele sveikatos problema (panašu į lėtinę makšties kandidozės formą).

Ypač sunkiais atvejais dėl to gali kilti komplikacijų, kurios yra nemalonios ir netgi pavojingos sveikatai bei vaisingumui.

Lėtinė, negydoma arba blogai gydoma moterų pienligė gali sukelti gimdos kaklelio kanalo, kiaušintakių infekcijas ir kitas ligas.

Patekę į kitus organus, grybai gali pakenkti ir jiems.

Susirgus sunkia pienligės forma, gali būti užkrėsti kiti vidaus organai arba išsivystyti nevaisingumas.

Moterų pienligės simptomai

Kokie požymiai rodo, kad sergate makšties kandidoze?

Būdingiausi moterų pienligės simptomai yra šie: baltos apnašos ant lytinių lūpų; paraudimas ir patinimas; deginimo pojūtis (dizurija) šlapinantis; bekvapės išskyros; pakitusios išskyros iš makšties, kurios gali būti tirštesnės arba primenančios varškę (būtent tokia konsistencija būdinga grybelinei infekcijai); makšties sausumas; kraštutiniais atvejais gali atsirasti žalsvo atspalvio gleivių arba žalsvų išskyrų iš makšties (nesupainiokite su bakterinės infekcijos simptomais).

Svarbus aspektas – pakitusios išskyros iš makšties atsiranda nepriklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės.

Daugeliui kitų intymių infekcijų gali būti būdingi panašūs simptomai (makšties niežulys, išskyros ir kt.), tačiau pagrindinis simptomas – tirštos, varškės konsistencijos bekvapės išskyros – beveik visuomet vienareikšmiškai reiškia, kad makšties infekcija yra grybelinė.

Tai leidžia paskirti tinkamesnį gydymą ir procedūras.

Rizikos grupės

Kas skatina kandidozės vystymąsi ir kam gresia didžiausias pavojus susirgti?

Kaip ir daugelio kitų oportunistinių ligų atveju, galima nustatyti tam tikras rizikos grupes, t. y. žmones, kuriems gresia didžiausias pavojus susirgti šia liga.

Kaip jau buvo minėta, Candida genties grybų yra daugelio moterų lytinių organų terpėje, tačiau liga ima vystytis tik esant palankioms jai aplinkybėms.

Galima teigti, kad makšties kandidoze dažniausiai serga aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančios 17–35 metų moterys, tačiau tai ne vienintelė rizikos grupė.

Didelė rizika susirgti pienlige kyla moterims menopauzės laikotarpiu.

Taip yra dėl makšties gleivinės išsausėjimo ir dėl to atsirandančio dirginimo (kuris pasireiškia ne tik lytinių santykių metu).

Tuomet mieliagrybiams lengviau daugintis makšties terpėje ir išsivysto liga.

Be to, menopauzės laikotarpiu vyksta dideli hormoniniai pokyčiai, turintys įtakos makšties mikroflorai.

Kita moterų grupė, kuriai kyla didelė rizika susirgti pienlige, yra besilaukiančios moterys.

Priežastis labai paprasta: nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai turi labai didelę įtaką makšties mikroflorai.

Ši tema bus plačiau aptarta toliau straipsnyje.

Dar viena rizikos grupė – moterys, sergančios diabetu.

Joms kyla ypač didelė rizika susirgti grybelinėmis infekcijomis, nes didelis cukraus kiekis keičia natūralų makšties pH (tai vienas svarbiausių apsauginių barjerų). Kiti veiksniai, skatinantys makšties pienligės vystymąsi: avitaminozė; silpnas imunitetas (dėl nenustatytų ligų, AIDS ar imunosupresinių vaistų vartojimo); oralinis ir analinis lytinis aktas; hormoniniai sutrikimai (pavyzdžiui, dėl skydliaukės veiklos); ilgalaikis steroidų vartojimas (pavyzdžiui, esant alergijai); kontraceptinių vaistų vartojimas; atsitiktiniai lytiniai santykiai; nutukimas ir antsvoris; prasta mityba, per didelis cukraus kiekis (taip pat jei su maistu negaunamas reikiamas geležies kiekis); antibiotikų vartojimas (moterų ir vyrų pienligė gali būti viena iš gydymo antibiotikais komplikacijų, nes dauguma šio tipo vaistų neigiamai veikia pieno rūgšties bakterijas lytinių organų gleivinėje, dėl to susidaro palankios sąlygos vystytis grybelinėms ligoms); netinkama intymi higiena; per „gera“ intymi higiena (per dažnas prausimas, drėkinimas ar makšties plovimo priemonių naudojimas); gimdos spiralės ar tam tikri lubrikantai; gretutinės ligos, pavyzdžiui, bakterinės ar virusinės infekcijos; reprodukcinės sistemos chirurginės procedūros (pavyzdžiui, histerektomija); retai keičiamos intymiai higienai naudojamos kempinės (jos gali tapti puikia terpe grybeliams veistis); makšties gleivinę dirginančios higienos priemonės (netinkami tamponai, kvepiantys įklotai ar kitos intymios higienos priemonės); per ankšti ar sintetiniai apatiniai drabužiai (dėl jų gali atsirasti mechaninių gleivinės pažeidimų, lokaliai pakisti temperatūra ir drėgmė makštyje, o tai sukuria puikias sąlygas grybelinėms ligoms vystytis); reguliarus lankymasis baseinuose ir saunose, nesilaikant tinkamos intymios higienos.

Kuo moterų pienligė skiriasi nuo kitų lytinių organų infekcijų?

Kuo makšties pienligė skiriasi nuo bakterinių ligų, trichomonozės ar venerinių infekcijų?

Kaip jau buvo minėta, būdingas makšties pienligės požymis – grūdėtos, varškės konsistencijos makšties išskyros.

Kandidozės simptomai leidžia tiksliai ją diagnozuoti.

Tačiau grybelinė infekcija nėra vienintelė makšties terpėje išsivystanti liga.

Bakterinė makšties infekcija (vadinama bakterine vaginoze) taip pat gali sukelti niežulį ir diskomfortą, tačiau jos simptomai skiriasi nuo grybelinių infekcijų.

Dažnas bakterinės infekcijos simptomas yra makšties išskyros: jei jos yra šviesiai pilkos (arba gelsvos), vandeningos ir turi žuvies kvapą, moteris greičiausiai serga bakterine infekcija.

Sergant venerinėmis ligomis (dažniausiai tomis, kurias sukelia chlamidijų grupės bakterijos), išskyros iš makšties būna pūlingos, jaučiamas stiprus deginimo pojūtis šlapinantis, gali prasidėti kraujavimas tarp menstruacijų ir po lytinių santykių.

Trichomonozei, kuri plinta lytiniu būdu, būdingos gausios (kartais putojančios) gelsvai žalios išskyros, turinčios intensyvų ir nemalonų kvapą.

Moterų pienligės tyrimai

Kaip atlikti makšties kandidozės tyrimus?

Vaistinėse galima įsigyti vaginalinės infekcijos diagnostinių testų, kuriais nustatomas makšties pH lygis.

Optimalus makšties pH yra 3,6–4,5.

Jei yra nukrypimų nuo šios normos, susidaro palankios sąlygos infekcijai atsirasti.

Kitaip tariant, sveikiausia makšties pH terpė yra rūgšti.

Vaginalinės infekcijos diagnostiniai testai yra pagrįsti pH lygio nustatymu ir įvertinimu, ar jis per aukštas, ar per žemas.

Per didelis pH lygis rodo stiprų bakterinės mikrofloros sutrikimą, susijusį su, pavyzdžiui, per mažu pieno rūgšties bakterijų kiekiu.

Kartu įvertinus makšties išskyras, galima nuspręsti, ar kenčiate nuo bakterinės, grybelinės ar venerinės infekcijos.

Vis dėlto tiksliausi yra laboratoriniai tyrimai (makšties tepinėlio pasėlis).

Atliekant laboratorinius tyrimus, grybeliai auga lėtai, todėl makšties pienligės diagnozavimas užtrunka ilgiau, tačiau tai vienintelis tikslus būdas nustatyti, ar infekcijos sukėlėjai yra makštyje esantys mieliagrybiai.

Nuo ko galima užsikrėsti?

Ar grybeline infekcija galima užsikrėsti nuo partnerio ar partnerės? Taip.

Svarbu atminti, kad makšties pienligę galite „pasigauti“ nežinodamos, kad ja serga partneris.

Taip pat galite užkrėsti partnerį nežinodamos, kad sergate pačios.

Šiame straipsnyje jau buvo minėta, kad makšties pienligė (taip pat ir varpos pienligė) yra oportunistinė liga,

t. y. ji vystosi žmonėms, kurių organizmas yra jautresnis infekcijoms.

Liga neatsiranda iš karto – mieliagrybiai makšties ar varpos terpėje gali būti ilgą laiką.

O tai, ar atsiras simptomai, lemia nešiotojo organizmo atsparumas.

Jei jums pasireiškė išorinių lytinių organų pienligės simptomų, turite apie tai informuoti savo lytinį partnerį (arba partnerę).

Jie nebūtinai turi susirgti, tačiau gali užsikrėsti infekcija, todėl jiems reikėtų taikyti prevencinį gydymą, panašų į jūsų.

Tai galioja abiem partneriams – jei jūsų partneris arba partnerė informuos, kad jam (arba jai) pasireiškė grybelinės ligos simptomų (makšties, varpos, burnos ir kt.), tuomet ir jūs turite pradėti gydytis.

Kol gydymas baigsis, net ir simptomams susilpnėjus, patartina susilaikyti nuo lytinių santykių (bet kokių) arba naudoti prezervatyvus (jie sumažina ligos perdavimo riziką).

Moterų pienligė nėštumo metu

Kodėl makšties pienligė pavojinga nėštumo metu?

Besilaukiančioms moterims reikėtų skirti ypač didelį dėmesį visoms infekcijoms – ne tik lytinių organų.

Nėščios moters organizme dėl hormoninių pokyčių gali pakisti makšties bakterinės mikrofloros būklė.

Įvairūs pH sutrikimai gali paskatinti grybelinės infekcijos vystymąsi.

Nėštumo metu pastebėjus makšties pienligės simptomus, reikia kuo skubiau kreiptis į ginekologą, kad būtų paskirti tinkami vaistai – veiksmingi ir kartu saugūs kūdikiui bei būsimai mamai.

Negydoma makšties kandidozė nėštumo metu gali sukelti daug rimtų ir net gyvybei pavojingų komplikacijų – jos ypač kenksmingos besivystančiam kūdikiui.

Vienos pavojingiausių komplikacijų: vaisiaus augimo gimdoje sutrikdymas, priešlaikinis gimdymas, o kraštutiniais atvejais – persileidimas.

Negydomos makšties pienligės pasekmė gali būti ir naujagimių grybelinės ligos, pavyzdžiui, burnos pienligė.

Ligos trukmė

Kiek trunka gydymas?

Makšties pienligės gydymą paskiria gydytojas, įvertinęs ligos istoriją ir atliktus tyrimus.

Pats gydymas paprastai trunka nuo 7 iki 14 dienų.

Pradėjus vartoti vaistus, dažniausiai jau po kelių dienų pajuntamas reikšmingas sveikatos pagerėjimas, simptomai susilpnėja.

Kartais ir visai išnyksta.

Svarbu įsidėmėti, kad negalima nustoti vartoti vaistų vos išnykus išskyroms iš makšties ar deginimo pojūčiui.

Būtina užbaigti gydymą.

Nutraukus makšties kandidozės gydymą, liga gali paūmėti – makštyje esantys grybai, net ir daug mažesniais kiekiais, gali imti daugintis ir vėl sukelti simptomus.

Taip pat šiuo metu patartina vartoti probiotikus ir ypač kruopščiai rūpintis intymia higiena.

Pasikartojanti moterų pienligė

Kodėl makšties pienligė gali atsinaujinti ir ar taip nutinka visada?

Daugeliu atvejų makšties pienligė pasireiškia tik vieną kartą ir išnyksta pasibaigus gydymui.

Tai susiję ir su tuo, kad dauguma moterų pradeda atidžiai stebėti, kas lemia šios ligos atsiradimą (dieta, asmeninė higiena, higienos priemonės ir kt.).

Vis dėlto makšties pienligė gali pasikartoti.

Taip gali nutikti dėl gretutinių ligų (pavyzdžiui, diabeto, hormonų sutrikimų ar rimtesnių makšties mikrofloros problemų), taip pat dėl nesėkmingo pirminio gydymo.

Labai svarbu atsiminti, kad pasikartojanti makšties pienligė visuomet yra susijusi su kitomis sveikatos problemomis.

Kitos problemos, dėl kurių kandidozė gali pasikartoti, yra šios: nesubalansuota mityba; netinkama intymi higiena; paskirtų probiotikų nevartojimas pasibaigus gydymui; labai nusilpęs imunitetas.

Negydomos moterų pienligės komplikacijos ir pasekmės

Nors makšties pienligė daugeliui moterų pasireiškia kaip nedidelė infekcija, trunkanti vos kelias dienas, niekada nereikėtų jos nuvertinti.

Priežastis paprasta – galimos komplikacijos.

Ką tai reiškia? Lėtinė ar pasikartojanti (taip pat svarbu – ignoruojama) makšties pienligė gali sukelti daugybę rimtų ir sveikatai bei vaisingumui pavojų keliančių ligų.

Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos: grybelinė gimdos kaklelio ir kiaušintakių infekcija; mieliagrybių paplitimas gimdos prieduose – šios būklės nepaisymas gali lemti nevaisingumą; pienligės išplitimas į kitus vidaus organus ir dėl to atsirandančios kitos dar sunkesnės ligos.

Kaip gydyti moterų pienligę?

Ar visada reikia receptinių vaistų?

Makšties pienligės gydymą reikia pradėti iš karto, kai tik atsiranda pirmieji simptomai: varškės konsistencijos išskyros, deginimo pojūtis šlapinantis, skausmas lytinių santykių metu ar lytinių organų perštėjimas.

Gydymo pagrindą sudaro preparatų ir vaistų, turinčių fungicidinį poveikį, vartojimas.

Dažniausiai iš pradžių rekomenduojama vartoti plataus poveikio spektro priemones: makšties tepalus arba tabletes. Tai nusprendžia gydytojas.

Kartais prireikia ir makšties ovulių ar vietinio poveikio tepalų.

Jei liga smarkiai progresuoja arba yra linkusi atsinaujinti, gydytojas gali skirti geriamus vaistus nuo grybelinės infekcijos.

Net jei jūsų partneris ar partnerė nejaučia jokių nemalonių pojūčių, jie taip pat turėtų gydytis.

Priešingu atveju, kai išsigydysite, jie gali vėl jus užkrėsti.

Probiotikai nuo moterų pienligės

Ar ginekologiniai probiotikai nuo makšties pienligės gali pakeisti receptinius vaistus?

Kol laukiate vizito pas gydytoją, vienas iš pirmųjų pienligės gydymo žingsnių yra makšties probiotikų, kurie padeda atkurti normalų makšties pH lygį, vartojimas.

Dažniausiai juose yra pieno rūgšties bakterijų, o tai yra pagrindinis makšties mikrofloros elementas.

Probiotikai – tai gyvų bakterijų kultūrų turintis produktas, padedantis atkurti ir palaikyti tinkamą bakterinę terpę: ne tik makštyje, bet ir virškinimo trakte.

Viskas priklauso nuo to, kokie tai probiotikai.

Kodėl tai taip svarbu? Žmogaus kūne, taip pat ir makštyje, yra įvairių mikroorganizmų.

Dauguma jų turi teigiamą poveikį – palaiko organizme vykstančius procesus ir yra atsakingi už jo atsparumą.

Mikroorganizmams priklauso ir laktobakterijos – pieno rūgšties bakterijos.

Pačioje makštyje yra apie 100 rūšių šio tipo bakterijų.

Jos atlieka labai svarbų vaidmenį – palaiko rūgštinę terpę (tinkama makšties pH yra 3,6–4,5, todėl ji yra rūgšti), kuri yra atspari „blogosioms“ bakterijoms ir kitiems mikrobams.

Sutrikus šiai pusiausvyrai, ima sparčiai daugintis anaerobinės bakterijos, sukeliančios makšties uždegimą, taip pat kiti mikroorganizmai, tokie kaip E. coli, streptokokai ir įvairių rūšių grybai, tarp jų – ir Candida genties grybeliai, kurie sukelia makšties grybelinę infekciją.

Tokioje situacijoje (ir pirmajame gydymo etape) pirmiausia reikia vartoti ginekologinius probiotikus, kuriuose yra pieno rūgšties bakterijų.

Šių probiotikų paskirtis – atkurti ir palaikyti tinkamą bakterinę florą makštyje, kartu atkuriant tinkamą pH lygį. Taip sukuriamas makšties mikrofloros imuninis atsakas, kuris padeda organizmui geriau susidoroti su įvairiomis infekcijomis, taip pat ir grybelinėmis.

Šio tipo probiotikai pirmiausia reguliuoja laktobakterijų kiekį.

Vaistinėse taip pat siūloma priemonių, kurios turi papildomą palaikomąjį poveikį.

Tokių priemonių sudėtyje, be gyvų bakterijų kultūrų, yra ir kitų medžiagų, todėl jos padeda malšinti skausmą, niežulį ir deginimo pojūtį makštyje bei šlaplėje.

Ginekologinių probiotikų galima įsigyti dviejų formų: vietinių makšties preparatų arba geriamųjų (tabletėmis).

Kada pakanka ginekologinių probiotikų?

Ginekologiniai probiotikai skirti vaginitui, makšties grybelinei infekcijai ir kitoms lytinių organų infekcijoms gydyti, taip pat – kaip dažnai akcentuoja gydytojai – profilaktikai.

Ginekologinius probiotikus galite vartoti kaip prevencinę priemonę, jei dažnai lankotės baseinuose, pirtyse, sūkurinėse voniose ar neretai naudojatės viešaisiais tualetais.

Ginekologinius probiotikus reikėtų vartoti ir tuomet, kai gydotės antibiotikais.

Gydytojai rekomenduoja juos kaip „apsaugą“ nuo antibiotikų poveikio.

Tai labai svarbu, nes antibiotikai ne tik naikina blogąsias bakterijas, bet ir ardo gerąją bakterinę florą.

Vartojant antibiotikus sumažėja laktobakterijų kiekis makštyje, dėl to gali prasidėti bakterinė vaginozė arba grybelinė infekcija.

Kokie probiotikai geriausi – vietinio poveikio ar geriamosios tabletės?

Ginekologiniai probiotikai yra dviejų formų.

Jų sudėtis ir poveikis yra panašūs, tačiau skiriasi vartojimo būdas.

Vadinamieji makšties probiotikai, kaip rodo pavadinimas, yra vartojami lokaliai, tiesiai į makštį.

Geriamieji ginekologiniai probiotikai absorbuojami iš virškinimo trakto ir būna tablečių formos.

Kaip išsirinkti tinkamiausius probiotikus? Viskas priklauso nuo jūsų sveikatos ir aplinkybių.

Makšties probiotikai

Makšties probiotikai yra pranašesni už geriamuosius probiotikus tuo, kad jie beveik iš karto absorbuojami toje vietoje, kur ir turi veikti.

Todėl makšties probiotikų poveikis yra greitesnis ir stipresnis.

Jie rekomenduojami tais atvejais, kai gydymą reikia pradėti nedelsiant: esant uždegimams ir kitoms makšties infekcijoms (pavyzdžiui, grybelinėms infekcijoms) ir ypač vartojant antibiotikus.

Tačiau makšties probiotikai tinka ne visuomet ir ne visoms moterims.

Geriamieji ginekologiniai probiotikai

Geriamieji ginekologiniai probiotikai yra tablečių formos.

Nurijus tabletę, preparatas absorbuojamas virškinimo trakte, todėl jo poveikis pasireiškia vėliau, palyginti su makšties probiotikais.

Todėl tabletes verta vartoti profilaktikai ar tuomet, kai susirgimas yra lengvas.

Antroji priežastis, kodėl moterys renkasi geriamuosius ginekologinius probiotikus, yra makšties pažeidimai ir dirginimas, dėl kurių naudoti vietinius makšties preparatus nepatogu ar skausminga.

Pavyzdžiui, po natūralaus gimdymo (dėl žaizdų) ar po ginekologinių procedūrų.

Moterų pienligės profilaktika

Geriau pasirūpinti prevencija ir užkirsti kelią ligoms, nei gydytis. Jei norite išvengti makšties grybelinės infekcijos ar jos pasikartojimo, turite padaryti keletą dalykų, svarbiausia – pakeisti savo mitybos įpročius.

Ką daryti norint išvengti makšties pienlingės: atsisakykite paprastojo cukraus – nevalgykite baltos duonos, pyragų ir saldumynų, taip pat atsisakykite baltų miltų gaminių; kuo rečiau vartokite saldžius vaisius, tokius kaip kriaušės, abrikosai, slyvos, vynuogės ar arbūzai, geriau rinkitės citrusinius vaisius, moliūgų ir saulėgrąžų sėklas; venkite saldintų gazuotų gėrimų ir sulčių; dažniau valgykite kruopas, žuvį ir paukštieną; jūsų valgiaraštyje turėtų būti jogurtų su gyvųjų bakterijų kultūromis; į patiekalus dėkite linų sėmenų; kartais grybelinę infekciją skatina vitaminų trūkumas, ypač – B grupės, todėl į racioną verta įtraukti mėsos, subproduktų (pavyzdžiui, kepenėlių) ir žuvies, o jei to padaryti negalite, galima pasirinkti tinkamus maisto papildus iš gausaus jų asortimento.

Kaip jau buvo minėta šiame straipsnyje, pagalbinė priemonė nuo lytinių organų grybelinės infekcijos yra geriamieji ginekologiniai probiotikai, kurie taip pat naudingi kaip profilaktinė priemonė, padedanti sumažinti kandidozės išsivystymo riziką.



Svetainės dimedic.eu skilties „Sveikatos priežiūra“ turinys skirtas tik informaciniams ir švietimo tikslams ir negali pakeisti asmeninio kontakto su gydytoju ar kitu specialistu. Leidėjas neatsako už naudojimąsi patarimais ir informacija, esančia svetainėje, nepasitarus su gydytoju.
 
Susisiekite su gydytoju internetu ir gaukite pagalbą! Užklupo nemaloni infekcija?
Užpildykite klausimyną!