Vaistai nuo migrenos – kuo jie skiriasi nuo skausmą malšinančių vaistų ir kada galvos skausmas yra migrena?

Migrena yra liga, kurios vis dar nepavyko gerai perprasti, bet tikrai žinoma tai, kad jai būdingas pulsuojantis ir pasikartojantis skausmas vienoje galvoje pusėje.

Migrenos priepuolis gali pasireikšti su įvairiais papildomais simptomais – pradedant šviesos baime (fotofobijos) ir baigiant dideliu jautrumu garsams ir kvapams, kuris gali sukelti pykinimą ir vėmimą.

Kitaip tariant, ištikus migrenos priepuoliui, galvos skausmas neleidžia daryti nieko kito, tik gulėti užsidengus galvą pagalve.

Tai viena iš priežasčių, kodėl migrenos gydymas yra sudėtingas, o migreniniam galvos skausmui malšinti reikia kitokių vaistų – stipresnių ir parduodamų su receptu.

Migreną diagnozuoti gana sunku, nes stiprūs galvos skausmai gali būti susiję su kitomis ligomis – nuo ​​sinusų iki rimtų neurologinių problemų.

Kada verta pradėti gydyti migreną, ką daryti norint palengvinti migrenos sukeltą galvos skausmą ir galiausiai – ar galima ką nors padaryti, kad skausmo išvengtumėte ar jį numalšintumėte, kol netapo nepakeliamas?

Turinys:
Kas serga migrena ir kodėl tai tokia didelė problema?
Receptiniai vaistai nuo migrenos – kokių rūšių jie būna ir kaip veikia? 
Nereceptiniai vaistai lengviems migreninio galvos skausmo priepuoliams gydyti?
Kitos priemonės nuo migrenos

Kas serga migrena ir kodėl tai tokia didelė problema?

Migrena yra liga – ICD-10 klasifikacijoje ji žymima G43.

Ši liga veikiausiai yra susijusi su genetiniu polinkiu, o tai reiškia, kad jei jūsų šeimoje kas nors sirgo migrena, jūs taip pat galite susidurti su tokia pat problema.

Tikėtina, kad migreną sukelia padidėjęs jautrumas smegenyse vykstančioms neurovaskulinėms reakcijoms.

Neurologiniai tyrimai rodo, kad mažėjantis smegenų žievės aktyvumas yra dominuojantis veiksnys sergant migrenai su aura.

Vis dėlto apie pačią ligą dar žinoma labai mažai – tik tiek, kad sergantieji kenčia nuo paralyžiuojančių galvos skausmų.

Migrena tam tikru gyvenimo momentu suserga iki 30 proc. žmonių, dažniau – suaugusios moterys (tyrimų duomenimis, iki 35 proc.).

Skiriamos kelios migrenos rūšys, jų eiga ir simptomai taip pat yra skirtingi:

• akių migrena (t. y. klasikinė) – skausmas atsiranda aplink akis, sutrinka vienos akies regėjimas, kyla pykinimas, gali būti vemiama;
• migrena su aura – prieš migreninio skausmo priepuolį atsiranda regėjimo sutrikimų (kartais regėjimo lauke pasirodo mirguliuojantis vaizdas, kuris primena aurą). Jos priepuoliai trunka apie tris valandas, o skausmas plinta iš srities aplink akį į galvą. Sergant migrena su aura ir vartojant hormoninę kontracepciją (pvz., kontraceptines tabletes), simptomai gali pablogėti – ypač vartojant sudėtines (estrogeno ir progesterono) kontraceptines priemones;
• oftalmopleginė migrena – greta stiprių galvos skausmų atsiranda raumenų paralyžius, kartais suglemba akių vokai ir sutrinka akių judesius kontroliuojančių raumenų veikla;
• migreninė būklė – šios rūšies migrena nustatoma tada, kai priepuolis trunka ilgiau nei 72 valandas, o jo metu stipriai vemiama ir pastebimos gausios išskyros iš nosies ir akių.

Labai svarbu nustatyti, kurios rūšies migrena sergate.

Tai leidžia taikyti tinkamesnį gydymą, veiksmingiau numalšinti skausmą ir užkirsti kelią traukuliams.

Vaistų nuo migrenos galite įsigyti vaistinėje po migrenos diagnozę patvirtinusios konsultacijos interneto klinikoje „Dimedic.eu“ (ir gavus e. receptą arba tarpvalstybinį receptą, kurį mūsų gydytojas gali išrašyti, remdamasis medicininės konsultacijos forma).

Receptiniai vaistai nuo migrenos – kokių rūšių jie būna ir kaip veikia?

Migrena yra liga, kuri dar nėra gerai ištirta.

Tačiau yra sukurta įvairių migreninio galvos skausmo malšinimo priemonių ir metodų, kurie puikiai tinka migrenos profilaktikai.

Dauguma (jei ne visi) veiksmingi vaistai nuo migrenos įsigyjami su receptu, todėl dėl jų vartojimo pirmiausia pasitarkite su gydytoju.

Taip yra todėl, kad vaistai nuo migrenos turi stiprų poveikį, o kai kuriais atvejais migrenai gydyti naudojami opioidai, kurie, be stipraus skausmą malšinančio ir migreną stabdančio poveikio, gali sukelti ir priklausomybę.

Dažniausiai migrena gydoma triptanų grupės vaistais arba vaistais, kurių sudėtyje yra skalsių alkaloidų darinių.

Ypatingais atvejais gydytojas gali rekomenduoti vartoti opioidus.

Iš profilaktiškai vartojamų vaistų verta paminėti tuos, kurie kartais skiriami gydant padidėjusį arterinį kraujospūdį ar epilepsiją – jie gali padėti retinti migrenos priepuolius ir taip pagerinti gyvenimo kokybę.

Prevencinėje migrenos terapijoje taip pat naudojami beta blokatoriai, kurie blokuoja beta andrenoreceptorius, antidepresantai (tiek senesnės kartos, pvz., tricikliai, tiek naujesni, pvz., serotonino reabsorbcijos inhibitoriai).

Jie skiriami tik pasikonsultavus su gydytoju specialistu.

Vaistus nuo migrenos galima skirstyti pagal tai, kokiai kartai jie priklauso:

• senesnės kartos – receptiniai vaistai skubiems migrenos gydymo atvejams, t. y. vaistai, kurių sudėtyje yra skalsių alkaloidų darinių. Jų veikimas pagrįstas kraujagyslių α-adrenoeceptorių blokavimu, tad vartojant šiuos vaistus galvos kraujagyslės susitraukia, o skausmas sumažėja. Yra žinoma, kad skalsių alkaloidų dariniai veiksmingai malšina migreninį galvos skausmą, tačiau dėl daugybės šalutinių poveikių jie vartojami vis rečiau. Dažniausiai pasitaikantys šių vaistų šalutiniai poveikiai – pykinimas, vėmimas, kraujospūdžio svyravimai, jutimo sutrikimai ir raumenų spazmai. Vaistai su skalsių alkaloidų dariniais yra šie: ergotaminas, dihidroergotaminas ir dihidroergotoksinas. Šie vaistai nuo migrenos gali būti tablečių, žvakučių arba nosies purškalų pavidalo;
• naujos kartos vaistai nuo migrenos, taip pat receptiniai, priklauso triptanų grupės vaistams. Triptanai yra selektyvūs 5-HT1B/D receptorių antagonistai. Tai reiškia, kad jie stimuliuoja kraujagyslėse esančius 5-HT1B/D receptorius ir dėl to kraujagyslės susitraukia. Tokiu būdu malšinamas migreninis galvos skausmas. Be to, jie stabdo perivaskulinio uždegimo procesą ir taip švelnina kitus negalavimus. Triptanams priskiriamos šios medžiagos: sumatriptanas (pvz., vaistai nuo migrenos „Sumamigren“ ir „Imigran“), zolmitriptanas (pvz., vaistai nuo migrenos tabletėmis „Zolmiles“), eletriptanas, naratriptanas ir frovatriptanas. Triptanų grupės vaistai būna įvairių formų. Tabletės yra geriamos arba dedamos po liežuviu. Taip pat galima rinktis žvakutes, nosies purškalus arba injekcijas;
• trečioji vaistų nuo migrenos grupė – opioidai. Tai labai stipraus poveikio skausmą malšinantys vaistai, kurių galima įsigyti tik su receptu. Opioidai skirstomi į silpnesnius, pvz., kodeiną ir tramadolį, ir stipriuosius, pvz., morfiną, fentanilį ir heroiną. Kovojant su skausmu opioidai yra itin veiksmingi, tačiau vartojant juos kyla rizika, kad išsivystys priklausomybė ir padidės jautrumas skausmui. Dėl šios priežasties opioidinių vaistų negalima vartoti ilgai. Sunkia migrena sergantys žmonės, kurie nuolat vartoja opioidus, ne tik gali tapti nuo jų priklausomi, bet bėgant laikui gali pajausti dar didesnį migreninį skausmą, kurio opioidiniais vaistais jau nebeįveiktų.

Šių vaistų dozavimas griežtai priklauso nuo medicininių rekomendacijų. Dažniausiai vaistai skiriami vartoti pasirodžius pirmiesiems skausmo simptomams.

Todėl prieš pradėdami vartoti gydytojo paskirtus vaistus, įsitikinkite, kad žinote, kada juos vartoti, o jei abejojate – kreipkitės į vaistininką arba atidžiai perskaitykite vaisto informacinį lapelį.

Pavyzdžiui, migrenos su aura atveju vaistus vartoti reikia pasireiškus šiai migrenai būdingam regėjimo sutrikimui.

Migrenos ir migreninių galvos skausmų gydymas. Nuotolinė konsultacija „Dimedic“ klinikoje ir e. recepto išrašymas

Nereceptiniai vaistai lengviems migreninio galvos skausmo priepuoliams gydyti

Minėti vaistai nuo migrenos yra tik receptiniai ir taikomi sunkiems migrenos priepuoliams gydyti.

Esant vidutinio ir lengvo sunkumo migrenos priepuoliams, migreninį galvos skausmą sumažinti galite įprastais skausmą malšinančiais vaistus.

Neopioidiniams vaistams priskiriami šie nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU):

• acetilsalicilo rūgštis (vadinamasis aspirinas),
• ibuprofenas,
• naproksenas,
• diklofenakas,
• ketoprofenas,
• paracetamolis.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir paracetamolis slopina prostaglandinų ciklooksigenazę (fermentą, atsakingo už cheminių medžiagų susidarymą) ir taip mažina uždegimo simptomus.

NVNU vaistai greitai numalšina skausmą, tačiau ne visada efektyviai veikia kraštutiniais atvejais.

Jų veikimo poveikis pastebimas praėjus 30 minučių po vartojimo ir trunka apie 6 valandas.

Paracetamolis veikia kaip ir NVNU vaistai, bet yra saugesnis organizmui, todėl jį gali vartoti besilaukiančios ir krūtimi maitinančios moterys.

Pavartojus paracetamolio, skausmą malšinantis poveikis pasireiškia maždaug po valandos ir trunka 5–6 valandas.

Taip pat be recepto galite įsigyti tablečių nuo migrenos, kurių sudėtyje yra kofeino.

Reikėtų pabrėžti, kad pats kofeinas nėra vaistas nuo migrenos. Jis vartojamas kartu su kitais vaistais, daugiausia paracetamoliu ir ergotaminu, kad sustiprintų jų poveikį.

Vis dėlto preparatų su kofeinu reikėtų vengti, nes jie gali sustiprinti galvos skausmą – organizmas greitai pripranta prie kofeino ir vėliau migreniniams galvos skausmams numalšinti reikės vis didesnių tokių preparatų dozių.

Kitos priemonės nuo migrenos

Nuo migrenos padeda ir kai kurie augalai, vienas dažniausiai naudojamų – bitkrėslės.

Anglijos mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad tarp priepuolių vartojant augalinius preparatus, kurių sudėtyje yra bitkrėslių, migreniniai galvos skausmai pasireiškia rečiau ir yra lengvesnio pobūdžio.

Pateikiame sąrašą patarimų, padedančių išvengti migrenos priepuolių.

• Migreninio galvos skausmo padeda išvengti:
• tvarkingas dienos režimas (reguliarus darbo, valgymo ir poilsio laikas);
• ramus gyvenimo tempas (streso vengimas ir pan.);
• tinkama mityba, atsisakant maisto produktų, kurie gali sukelti migreninį galvos skausmą (pvz., šokolado, citrusinių vaisių, raudonojo vyno ir kt.);
• ryškios šviesos ir triukšmo vengimas.

Migreną suvaldyti gali padėti ir kitos naminės pagalbos priemonės.