Kontracepcija

Recepto pratęsimas

Adaring
Pasirinkite
Aidee
Pasirinkite
Angiletta
Pasirinkite
Artilla (Artizia)
Pasirinkite
Astha
Pasirinkite
Asubtela
Pasirinkite
Atywia
Pasirinkite
Atywia Daily
Pasirinkite
Axia
Pasirinkite
Axia Conti
Pasirinkite
Axia Forte
Pasirinkite
Axia Forte Plus
Pasirinkite
Axia Plus
Pasirinkite
Azalia
Pasirinkite
Belara
Pasirinkite
Bonadea
Pasirinkite
Cerazette
Pasirinkite
Circlet
Pasirinkite
Contraseton
Pasirinkite
Daylette
Pasirinkite
Dessette
Pasirinkite
Dessette Forte
Pasirinkite
Dessette Mono
Pasirinkite
Dionelle
Pasirinkite
Dorin
Pasirinkite
Drosfemine
Pasirinkite
Drosfemine Forte
Pasirinkite
Drosfemine mini
Pasirinkite
Elin
Pasirinkite
Evra
Pasirinkite
Femoden
Pasirinkite
Ginoring
Pasirinkite
Harmonet
Pasirinkite
Jeanine
Pasirinkite
Kontracept
Pasirinkite
Lemena
Pasirinkite
Lesine
Pasirinkite
Lesinelle
Pasirinkite
Lesiplus
Pasirinkite
Leverette
Pasirinkite
Levomine
Pasirinkite
Levomine mini
Pasirinkite
Liberelle
Pasirinkite
Limetic
Pasirinkite
Logest
Pasirinkite
Madinette
Pasirinkite
Marvelon
Pasirinkite
Mercilon
Pasirinkite
Microgynon 21
Pasirinkite
Midiana
Pasirinkite
Milvane
Pasirinkite
Mywy
Pasirinkite
Naraya
Pasirinkite
Naraya Plus
Pasirinkite
Novynette
Pasirinkite
NuvaRing
Pasirinkite
Orlifique
Pasirinkite
Ovulan
Pasirinkite
Ovulastan
Pasirinkite
Ovulastan Forte
Pasirinkite
PolaRing
Pasirinkite
Qlaira
Pasirinkite
Regulon
Pasirinkite
Rigevidon
Pasirinkite
Sidretella 20
Pasirinkite
Sidretella 30
Pasirinkite
Slinda
Pasirinkite
Sylvie 20
Pasirinkite
Sylvie 30
Pasirinkite
Symbella
Pasirinkite
Symonette
Pasirinkite
Teenia
Pasirinkite
Triquilar
Pasirinkite
Varenelle
Pasirinkite
Vibin
Pasirinkite
Vibin Mini
Pasirinkite
Vines
Pasirinkite
Vixpo
Pasirinkite
Yasmin
Pasirinkite
Yasminelle
Pasirinkite
Yaz
Pasirinkite
Zoely
Pasirinkite

Nenurodytas joks vaistas

kategorijoje: Antykoncepcja

Įsitikinkite, kad teisingai įvedėte vaisto pavadinimą, arba peržiūrėkite visų šios kategorijos vaistų sąrašą.

Kontraceptinės tabletės, pleistrai, žiedai: ką reikia žinoti apie hormoninę kontracepciją prieš pradedant ją vartoti?

Kontraceptinės tabletės, kaip ir kitos hormoninės kontracepcijos priemonės, yra vienas veiksmingiausių ir populiariausių apsaugos nuo neplanuoto nėštumo metodų. Tačiau tai ne vienintelė jų nauda. Tinkamai parinktos kontraceptinės tabletės padeda išsaugoti gerą odos būklę ir stiprius plaukus, reguliuoja mėnesinių ciklą ir kartais padeda geriau funkcionuoti moters organizmui.

Tikriausiai žinote, kad rinkoje yra daugybė kontraceptinių tablečių rūšių ir negalima teigti, kad vienos geresnės už kitas. Tokia įvairovė reiškia, kad skirtingoms moterims gali tikti skirtingos tabletės. Išsirinkti geriausias kontraceptines tabletes turėtų padėti gydytojas, remdamasis išsamia pacientės anamneze. Tai labai svarbu, nes kontraceptinės tabletės, kaip ir kitos hormoninės kontracepcijos priemonės, yra labai veiksmingos – jos pasižymi didesne nei 99 % apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo (jų Perlo indeksas labai žemas, tad teisingai vartojant tabletes tikimybė pastoti siekia vos 0,2 proc). Vis dėlto sklando daug mitų ir kontraversiškų nuomonių apie kontracepciją. Perskaitę šį tekstą sužinosite svarbiausius dalykus apie kontraceptines tabletes ir kitas hormoninės kontracepcijos priemones.

Turinys:
Kas yra kontraceptinės tabletės ir kaip jos veikia?
Kontraceptinių tablečių istorija
Kokios yra hormoninės kontracepcijos rūšys, kuo jos skiriasi ir kaip užtikrina apsaugą?
Kaip pasirinkti tinkamas kontraceptines tabletes?
Kada pradeda veikti kontraceptinės tabletės? Kiek laiko jas vartoti, kad būtų veiksmingos?
Kaip vartoti kontraceptines tabletes ir kitą hormoninę kontracepciją (pleistrus, spirales)?
Kada tabletės gali neveikti arba būti ne tokios efektyvios?
Ar visada sumažėja tablečių veiksmingumas pamiršus jas išgerti pirmą, antrą arba trečią savaitę?
Placebo tabletės arba pertrauka (21, 21 + 7, 24 + 4 ir kt.)
Hormoninių kontracepcijos priemonių privalumai ir trūkumai

Kas yra kontraceptinės tabletės ir kaip jos veikia?

Kontraceptinės tabletės – tai vienas iš apsaugos nuo neplanuoto nėštumo metodų, priskiriamų hormoninei kontracepcijai. Tablečių veikimas pagrįstas žiniomis apie natūralias moters kūno funkcijas ir hormoninius pokyčius, vykstančius skirtingais menstruacijų ciklo etapais. Svarbiausias kontraceptinių tablečių (taip pat pleistrų ir spiralių) veikimo principas yra paprastas – jose esantys sintetiniai moteriški lytiniai hormonai stabdo ovuliaciją, tirština gimdos kaklelio gleives ir plonina endometriumą, dėl to negalima apvaisinti kiaušinėlio ir pastoti. Tyrimai rodo, kad kontraceptinės tabletės yra vienas iš populiariausių, jei ne pats populiariausias, būdų apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo.

Pagal jose esančių hormonų kiekį tabletės skirstomos į dvi toliau nurodytas rūšis.

  • Vienkomponentės tabletės (vadinamosios mini piliulės). Jose yra tik vienas hormonas – sintetinis progesteronas. Manoma, kad šios tabletės daro mažesnę įtaką moters organizmui, bet labai sėkmingai apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, nes stabdo ovuliaciją, plonina endometriumą, tirština gimdos kaklelio gleives.
  • Sudėtinės tabletės. Jose yra dviejų rūšių hormonų – sintetinio estrogeno (pvz., etinilestradiolio) ir sintetinio progesterono (gestagenų). Pirmasis slopina folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) sekreciją, kuri atsakinga už Grafo folikulų, taigi ir kiaušinėlių, subrandinimą. Savo ruožtu gestagenai blokuoja ovuliaciją, kontroliuoja endometriumo storį ir tirština gimdos kaklelio gleives.

Sudėtinės kontraceptinės tabletės skirstomos į dvi rūšis:

  • vienfazės – visose tabletėse vienodas estrogeno ir progesterono kiekis;
  • daugiafazės – dviejų ar trijų grupių tabletės su skirtingu hormonų kiekiu.

Prieš gydytojui parenkant tinkamas tabletes, reikia patikrinti pacientės sveikatos būklę. Pagrindiniai tyrimai, kuriuos reikėtų atlikti prieš pradedant vartoti hormoninę kontracepciją:

  • pamatuoti kraujo spaudimą;
  • nustatyti KMI;
  • prireikus atlikti kitus tyrimus pagal gydytojo rekomendaciją.

Remdamasis tyrimų rezultatais, gydytojas įvertins sveikatos būklę ir galės parinkti geriausias konkrečios rūšies tabletes (arba kitus hormoninius kontraceptikus, pavyzdžiui, pleistrus arba žiedą).

Kontraceptinių tablečių sudėtyje gali būti šių sintetinių hormonų:

  • levonorgestrelis,
  • norgestrelis,
  • norgestonas,
  • noretisteronas,
  • linesterolis,
  • noretinodrelis,
  • dezogestrelis,
  • gestodenas,
  • etonogestrelis,
  • norgestimatas,
  • norelgestrominas,
  • dienogestas,
  • drospirenonas,
  • medroksiprogesterono acetatas,
  • etinilestradiolis (sintetinė estrogeno forma),
  • estradiolis (sintetinė estrogeno forma).

Kontraceptinių tablečių istorija

Moksliniai atradimai ir išsamesnės žinios apie hormonų įtaką moters kūno funkcijoms leido sukurti kontraceptines tabletes, apsaugančias nuo nepageidaujamo nėštumo. Dviejų svarbiausių moteriškų hormonų – estrogeno ir progesterono – atradimas, jų poveikio vaisingumui suvokimas ir sintetinių atitikmenų sukūrimas tapo veiksmingos hormoninės kontracepcijos sukūrimo pagrindu.

Pirmosios kontraceptinės tabletės vadinosi „Envoid“. Nuo to laiko rinkoje pasirodė keliasdešimt kontraceptinių preparatų rūšių, tačiau visos jos siūlo tą patį – veiksmingą apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo.

Kokios yra hormoninės kontracepcijos rūšys, kuo jos skiriasi ir kaip užtikrina apsaugą?

Kaip minėta, yra įvairių hormoninės kontracepcijos rūšių ir tabletės tik viena iš jų. Tarp populiariausių kontraceptikų, kurių veiksmingumas pagrįstas hormonų poveikiu moters organizmui, verta paminėti šiuos:

  • kontraceptinės tabletės (mini piliulės ir sudėtinės tabletės);
  • kontraceptiniai pleistrai;
  • kontraceptiniai makšties žiedai;
  • hormonų injekcijos;
  • kontraceptiniai implantai;
  • tam tikros gimdos spiralės (turinčios levonorgestrelio);
  • skubiosios (postkoitalinės) kontracepcijos priemonės, vadinamoji „skubioji kontracepcija“.

Vartoti kontraceptines tabletes gana paprasta – paprastai jos geriamos kasdien. Jų sudėtyje yra sintetinių moteriškų lytinių hormonų atitikmenų, kurie veikia organizmo, o ypač lytinių organų veiklą, stabdo ovuliaciją ir dėl sutirštėjusių gleivių neleidžia spermatozoidams patekti į gimdą.

Geriamieji hormoniniai kontraceptikai gali sukelti virškinamojo trakto negalavimų, o vemiant ar viduriuojant gali susilpnėti tablečių poveikis. Kadangi yra daug skirtingų tablečių rūšių, galima parinkti hormonų dozes atsižvelgiant į konkrečios moters poreikius. Kontraceptinės tabletės yra labai veiksmingos – idealiu atveju, t. y. griežtai vadovaujantis vartojimo nurodymais, jų apsauga yra didesnė nei 99 % (ir sudėtinių tablečių, ir mini piliulių).

Kontraceptiniai pleistrai veikia panašiai kaip tabletės, tačiau skiriasi hormonų patekimo į organizmą būdas – tai vyksta per odą. Kontraceptiniai pleistrai išskiria dviejų rūšių hormonus, taip reguliuodami moters organizmo lytines funkcijas ir neleisdami jai pastoti. Pagal išskiriamų hormonų sudėtį jie panašūs į sudėtines tabletes.

Didžiausias pleistrų privalumas, kad jie nereikalauja didelio moters dėmesio ar pastangų – tai puikus šiuolaikinio kontracepcijos metodo pavyzdys. Pakanka priklijuoti pleistrą tam tikroje kūno vietoje ir pakeisti jį po savaitės, maždaug tuo pačiu metu. Taip pat jie pranašesni dėl mažesnės hormonų dozės, išskiriamos į organizmą, ir virškinamasis traktas neturi jokios įtakos pleistrų poveikiui. Jų veiksmingumas panašus į tablečių – idealiu atveju jų apsauga didesnė nei 99 %.

Kontraceptiniai makšties žiedai taip pat išskiria hormonus į moters organizmą, tačiau iš visų minėtų metodų šis yra labiausiai nepastebimas ir reikalauja mažiausiai priežiūros. Specialus žiedas įvedamas į gimdos kaklelį. Jis 21 dieną išskiria hormonus į lytinius organus ir tokiu būdu apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo. Panašiai kaip ir kiti hormoninės kontracepcijos metodai, kontraceptiniai žiedai yra labai veiksmingi (apsauga didesnė nei 99 %).

Kontraceptinės injekcijos – tai tam tikra hormonų dozė, suleidžiama į organizmą. Jų poveikis panašus į kitų hormoninių kontraceptikų, pavyzdžiui, tablečių, pleistrų ir kt. Injekcijos stabdo ovuliaciją, tirština gleives ir kontroliuoja endometriumo storį. Nors injekcijos yra patogi kontracepcijos forma (dažniausiai atliekama kas tris mėnesius), daugeliui moterų ji atrodo problematiška dėl adatų sukeliamo diskomforto.

Kita panaši apsaugos forma yra kontraceptinis implantas. Tai mažas lankstus vamzdelis, implantuojamas po oda, kuris išleidžia nuo nėštumo apsaugančius hormonus į moters organizmą.

Gimdos spiralė yra tipiška ilgalaikė grįžtamoji kontracepcija (dažnai sutrumpintai vadinama LARC). Įvesta į gimdą ji apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo keliasdešimt mėnesių. Yra dviejų rūšių spiralės: varinės ir hormoninės. Pirmosios turi stiprų spermicidinį poveikį ir veikia endometriumo funkcijas. Hormoninės gimdos spiralės išskiria endometriumo veiklą reguliuojančius hormonus, stabdo ovuliaciją ir sutirština gleives, taigi veikia taip pat kaip kita hormoninė kontracepcija. Dažnai naudojamos spiralės su levonorgestreliu. Jos skiriasi hormonų sudėtimi, o kartais ir pageidaujamu poveikiu. Gydytojai mano, kad spiralės su hormonais yra beveik ideali kontraceptinė priemonė: garantuoja labai gerą apsaugą (didesnę nei 99 %), o nepageidaujamų šalutinių poveikių pasitaiko labai retai.

Kaip pasirinkti tinkamas kontraceptines tabletes?

Prieš renkantis kontraceptines tabletes arba kitus hormoninės kontracepcijos būdus, reikėtų pasitarti su gydytoju. Gydytojas, remdamasis tyrimų rezultatais ir anamneze, padės išsirinkti jums tinkamiausią kontracepciją. Rinkoje esančios sudėtinės tabletės ir mini piliulės skiriasi hormonų sudėtimi. Atsižvelgdamas į konkrečios moters sveikatos būklę, gydytojas parenka tam tikros rūšies tabletes. Tačiau dėl įvairių priežasčių ne iš karto pavyksta parinkti tinkamai.

Vartojant tabletes gali pasireikšti šalutinis poveikis: padidėjęs kūno svoris, skysčių susilaikymas, patinimas, išbėrimas. Tai dažniausiai pasitaikančios problemos, kurios paprastai atsiranda dėl netinkamai parinktos hormonų dozės. Tinkamai parinktos tabletės ne tik apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir padeda sureguliuoti mėnesinių ciklą bei pagerinti odos būklę (pavyzdžiui, esant spuoguotai odai). Verta pakartoti: tinkamas kontraceptines tabletes parenka gydytojas, įvertinęs pacientės būklę ir pasitaręs su ja.

Kada pradeda veikti kontraceptinės tabletės? Kiek laiko jas vartoti, kad būtų veiksmingos?

Kontraceptinių tablečių (panašiai kaip ir kitų hormoninės kontracepcijos priemonių) veiksmingumas priklauso nuo ciklo dienos, kada pradėjote jas vartoti. Jei tai buvo pirmoji ciklo diena (t. y. prasidėjus menstruacijoms), tablečių apsauga ims veikti gana greitai – manoma, kad nuo pat pirmos dienos. Jei tabletes pradėjote vartoti tarp 2 ir 5 ciklo dienos, visiška apsauga atsiras tik po 7 dienų nuo pirmosios tabletės. Tad jei pradėsite vartoti tabletes vėliau nei pirmąją ciklo dieną, savaitę laiko lytinių santykių metu turite nepamiršti papildomų apsaugos priemonių – naudokite vadinamąją „dvigubą apsaugą“. Pleistrų ar spiralių veikimo principas yra panašus. Griežtai laikykitės šiuos preparatus paskyrusio gydytojo nurodymų.

Kaip vartoti kontraceptines tabletes ir kitą hormoninę kontracepciją (pleistrus, spirales)?

Jei geriate kontraceptines tabletes, kiekvieną dieną iš lizdinės plokštelės reikia išgerti po vieną tabletę. Jų vartojimo tvarka priklauso nuo tablečių rūšies (vienos, dviejų ar trijų fazių). Svarbu: tablečių veiksmingumas labai priklauso nuo taisyklingo vartojimo būdo. Jei pamiršote išgerti tabletę arba ne visada geriate jas tuo pačiu metu, tabletės nebus tokios veiksmingos. Dėl šios priežasties pravartu naudotis programėlėmis, kurios primena laiku išgerti tabletes. Tai darykite kasdien, kol baigsis lizdinė plokštelė. Priklausomai nuo tablečių rūšies, jas reikia gerti nuolatos arba daryti septynių dienų pertrauką. Kai kurių rūšių tablečių lizdinėse plokštelėse yra placebo tablečių be hormonų. Jų vaidmuo paprastas – padeda išlaikyti vartojimo ritmą ir užtikrinti kuo didesnį šio metodo efektyvumą.

Jei jums sudėtinga reguliariai vartoti tabletes, galite rinktis alternatyvius hormoninės kontracepcijos metodus, pavyzdžiui, kontraceptinius pleistrus. Patogumą pajusite iškart – pleistras išskiria hormonus per odą, tačiau jų dozė yra mažesnė nei sudėtinėse tabletėse, todėl sumažėja virškinamojo trakto sutrikimų rizika. Paprastas ir pleistrų naudojimo būdas – pakanka kartą per savaitę priklijuoti juos pasirinktoje kūno vietoje. Po savaitės senąjį pleistrą reikia pakeisti nauju (geriausia tuo pačiu dienos metu).

Kita alternatyvi hormoninės kontracepcijos forma yra spiralės. Jos išleidžia sintetinius lytinius hormonus tiesiai į gimdą, todėl jų dozės yra dar mažesnės. Spiralės su hormonais apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo kelias dešimtis mėnesių ir užtikrina didelį veiksmingumą bei galimybę greitai atkurti vaisingumą.

Taip pat galima rinktis kontraceptinius žiedus. Jie naudojami gana paprastai – ciklo pradžioje įdėkite žiedą į makštį (gimdos kaklelyje), o po 3 savaičių išimkite ir darykite savaitės pertrauką, kurios metu turi prasidėti kraujavimas.

Dar vienas paprastas apsaugos būdas yra kontraceptinės injekcijos. Jei nebijote adatų, injekcijos veiksmingai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo iki 3 mėnesių.

Kada tabletės gali neveikti arba būti ne tokios efektyvios?

Tiesa, kad esant tam tikroms situacijomis kontraceptinių tablečių veiksmingumas gali sumažėti. Tablečių poveikiui įtakos turi šie veiksniai:

  • skrandžio negalavimai (vėmimas, viduriavimas) – dėl to organizmas gali negauti reikiamos hormonų dozės;
  • praleista tabletė – tai gali smarkiai sumažinti šio kontraceptiko veiksmingumą;
  • didelės vitamino C dozės (daugiau kaip 1000 mg per dieną);
  • prieskoninės žolelės (jonažolė, kekinė blakėžudė, įvairių lapų mišiniai, kininis skudutis, smiltyninis gyslotis);
  • ​​​​​​​vartojami vaistai:
  • ​​​​​​​antibiotikai (kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų: tetraciklino, penicilino, rifampicino, cefalosporino);
  • ​​​​​​​antidepresantai;
  • paracetamolis (didesnė kaip 3 g dozė per parą);
  • vaistai nuo epilepsijos (kurių sudėtyje yra fenitoino, primidono ar topiramato);
  • vaistai nuo tuberkuliozės;
  • antivirusiniai vaistai (įskaitant nelfinavirą ar ritonavirą);
  • vaistai nuo grybelinių ligų (su griseofulvinu);
  • vaistai, skatinantys žarnyno peristaltiką, arba vaistai nuo vidurių užkietėjimo;
  • vaistai, trukdantys įsisavinti riebalus (kartais vartojami metant svorį).

Kiekvieno apsilankymo pas gydytoją metu nepamirškite paminėti, kokius vaistus vartojate. Atsižvelgdamas į tai gydytojas galės paskirti jūsų poreikius atitinkančius kontraceptikus. Prisiminkite, kad kiekvienas kontraceptinių tablečių efektyvumą mažinantis veiksnys turėtų jus paskatinti naudoti dvigubą apsaugą, t. y. lytinių santykių metu naudoti ir barjerinę kontracepciją, pavyzdžiui, prezervatyvus.

Ar visada sumažėja tablečių veiksmingumas pamiršus jas išgerti pirmą, antrą arba trečią savaitę?

Tyrimai rodo, kad beveik pusė kontraceptines tabletes vartojančių moterų pamiršta išgerti bent po vieną tabletę iš pakuotės. Tai įdomi informacija, nes šios kontracepcijos priemonės veiksmingumas priklauso nuo to, ar reguliariai vartojate tabletes, ar geriate jas kasdien tuo pačiu metu (arba pagal grafiką). Kuo daugiau klaidų – tuo mažesnis tablečių veiksmingumas.

Praleista tabletė – gana paplitusi problema, todėl reikia aptarti, kaip elgtis tokiose situacijose. Jei pamiršote išgerti tabletę pirmą ciklo savaitę, norėdamos išlaikyti kontraceptikų veiksmingumą kuo greičiau išgerkite pamirštą tabletę ir 7 dienas naudokite papildomas apsaugos priemones. Tai verta atsiminti, nors vartojant šiuolaikinius kontraceptikus, pavyzdžiui, mini piliules su dezogestreliu, papildomas apsaugos priemones teoriškai galima naudoti trumpesnį laiką. Jei pamiršote išgerti tabletę antrą ar trečią ciklo savaitę, elkitės panašiai – kuo greičiau išgerkite pamirštą tabletę, laiku gerkite kitas tabletes ir 7 dienas naudokite papildomą apsaugą.

Placebo tabletės arba pertrauka (21, 21 + 7, 24 + 4 ir kt.)

Kontraceptinių tablečių kontroliuojamo ciklo laikotarpis yra 28 dienos. Vartojami hormonai stabdo ovuliaciją ir veikia endometriumą. Todėl kraujavimas, atsirandantis vartojant tabletes, vadinamas nutraukimo kraujavimu – tai nėra tikrosios menstruacijos. Hormoninės tabletės vartojamos 21 arba 24 dienas, pleistrai klijuojami 3 savaites, žiedas laikomas 21 dieną, o tada reikia padaryti 7 dienų pertrauką. Tuo metu turi atsirasti kraujavimas. Po to ciklas prasideda iš naujo ir galite atidaryti naują tablečių pakuotę, klijuoti naują pleistrą ar įsidėti žiedą.

Tačiau kartais galima susipainioti ir pamiršti 7 dienų pertrauką. Todėl daugumos tablečių gamintojų pakuotėse rasite ne 21 tabletę (arba 24), o 28 tabletes. 7 arba 4 papildomos tabletės – tai vadinamasis placebas be hormonų. Jų paskirtis – išlaikyti tablečių vartojimo ritmą. Placebo tabletės dažniausiai būna kitos spalvos ir pažymėtos kaip 4 ciklo savaitės tabletės.

Hormoninių kontracepcijos priemonių privalumai ir trūkumai

Hormoninė kontracepcija turi daug privalumų, tačiau pasitaiko ir kontraindikacijų bei įvairių šalutinių poveikių.

Privalumai:

  • labai veiksminga apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo (didesnė nei 99 %, vartojant idealiai pagal nurodymus);
  • reguliuoja mėnesinių ciklą, ypač kai jos nereguliarios ar labai gausios;
  • naudojamos gydant priešmenstruacinį sindromą;
  • padeda išvengti mažakraujystės užsitęsus mėnesinėms;
  • pagerina odos būklę (pavyzdžiui, gydant spuoguotą odą);
  • sumažina kiaušidžių ir endometriumo vėžio riziką;
  • sumažina storosios žarnos vėžio riziką;
  • sumažina krūties vėžio riziką.

Trūkumai:

  • svorio padidėjimas (dėl vandens susilaikymo organizme);
  • nuotaikų kaita;
  • sumažėjęs libido;
  • depresinių būsenų atsiradimas;
  • migreninio galvos skausmo atsiradimas;
  • kai kuri hormoninė kontracepcija neveikia esant dideliam KMI (virš 35) – tai netaikoma mini piliulėms;
  • gali sukelti sveikatos problemų moterims, turinčioms padidėjusį kraujospūdį, sergančioms širdies ligomis, ir padidinti kraujo krešulių riziką;
  • nė viena iš hormoninių kontracepcijos priemonių neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų.

Svarbu: didelė dalis problemų gali būti susijusi su netinkamai parinktais hormonais.