Hipotirozė – liga, su kuria galima išmokti gyventi ir kuri yra sėkmingai gydoma (vaistai nuo skydliaukės ligų)
Hipotirozė yra rimta liga, sukelianti daugybę nemalonių ir net pavojingų simptomų.
Apie šią ligą jau yra sukaupta daug medicininių žinių, tad įmanoma įvairiais būdais veiksmingai gydyti hipotirozę ir palengvinti simptomus, kuriuos sukelia sutrikusi skydliaukės veikla.
Kitaip tariant – tinkamas hipotirozės gydymas padeda atkurti normalią organizmo veiklą.
Vartojant sintetinius skydliaukės hormonus, medžiagų apykaita ir kiti skydliaukės kontroliuojami procesai gali sugrįžti į normalias vėžes, o varginantys simptomai – išnykti arba sumažėti.
Vis dėlto tam, kad hipotirozė būtų gydoma tinkamiausiu būdu ir vartojant atitinkamus vaistus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti tam tikrus tyrimus, kurie leis nustatyti negalavimų priežastį.
Skaitydami šį straipsnį sužinosite, kas yra hipotirozė, kaip ją gydyti, ir kodėl, tinkamai pritaikius vaistus, įmanoma atsikratyti nereikalingų kilogramų (nors anksčiau tai buvo beveik neįmanoma).
Turinys:
Hipotirozė – kokia tai liga ir kas ją sukelia (bei kodėl jos diagnozės nereikėtų laikyti nuosprendžiu)?
Hipotirozę galima skirstyti į pirminę, antrinę ir tretinę.
Hipotirozės simptomai – ne tik sveikatos, svorio ir vaisingumo problemos
Latentinė hipotirozė – į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kokie jos simptomai ryškiausi?
Kas diagnozuoja skydliaukės ligas – endokrinologas ar tiroidologas
Kokie tyrimai padeda diagnozuoti hipotirozę (kokia yra TSH norma)?
Kokiais vaistais gydoma hipotirozė (ir kodėl juos reikia vartoti reguliariai, tik tam tikru laiku)?
Ar vartojant tinkamai parinktus vaistus nuo hipotirozės krenta svoris?
Ar įmanoma visiškai išgydyti hipotirozę?
Negydomos hipotirozės pasekmės – kodėl nereikėtų ignoruoti pirmųjų simptomų ir atsisakyti paskirto gydymo? Dieta sergant hipotiroze – geriausia „naminė priemonė“ ligos pasekmėms sušvelninti
Hipotirozė yra liga, kurią sukelia per mažas (t. y. nepakankamas) skydliaukės hormonų kiekis (ICD-10: E01).
Skydliaukės hormonai – trijodtironinas (vadinamas T3 arba T3), tiroksinas (vadinamas T4 arba T4) ir kalcitoninas – reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą (metabolizmą) ir šilumos gamybą arba termogenezę.
Šiuos hormonus skydliaukei gaminti padeda jodas, kuris patenka į organizmą su oru ir maistu, taip pat ir joduotoji druska, kurią galite rasti bet kurioje maisto prekių parduotuvėje.
Skydliaukė – tai maža liauka priekinėje kaklo dalyje priešais trachėją.
Dažnu atveju šis organas nesulaukia deramo dėmesio, nors jo veikla turi didžiulę įtaką visam organizmui bei bendrai žmogaus būklei ir sveikatai.
Skydliaukę kontroliuoja hipofizė – ji gamina skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TSH), o šis suaktyvina hormonų T3 ir T4 sekreciją.
Netinkamai veikianti skydliaukė gamina per daug arba per mažai hormonų.
Kai hormonų išskiriama per daug (viršijant organizmo poreikius), laikoma, kad skydliaukė yra pernelyg aktyvi. Esant per menkai hormonų gamybai (kurios nepakanka tinkamai organizmo veiklai) – nustatoma hipotirozė.
Moterys hipotiroze serga daug dažniau nei vyrai (skaičiuojama, kad apie 5 kartus dažniau), o rizika susirgti šia liga didėja su amžiumi.
Svarbu pažymėti tai, kad dažnai skydliaukės problemos diagnozuojamos moterims, kurioms sunkiai sekasi pastoti ar sulieknėti.
Pirminę hipotirozę gali sukelti:
- skydliaukės infekcija (po gimdymo, sergant Hašimoto liga);
- skydliaukės pašalinimas;
- įgimta hipotirozė;
- gydymas radioaktyviuoju jodu arba radioterapija (daugiausia kaklo srityje);
- suvartoto jodo perteklius, trūkumas arba įsisavinimo slopinimas (Wolff-Chaikoff efektas).
Antrinę hipotirozę gali sukelti sutrikusi hipofizės, atsakingos už hormono TSH išskyrimą, veikla.
Tuomet laikoma, kad hipotirozė yra vienas iš simptomų, kurie rodo kito svarbaus organo sutrikusią veiklą.
Tretinę hipotirozę sukelia:
- hormono TRH (tiroliberino), atsakingo už skydliaukės veiklą reguliuojančio tirotropino (TSH) sekreciją, trūkumas;
- galvos traumos (ypač hipofizės pažeidimas);
- smegenų pagumburyje arba aplink jį susidarę navikai.
Sutrikusią skydliaukės veiklą pacientai pastebi retai, o dažniausiai šios liaukos ligos patraukia pacientų dėmesį pasireiškus kitiems negalavimams.
Hipotirozė gali pasireikšti dviem formomis: atvirąja (t. y. klinikine – ICD-10: E01) ir latentine (t. y. subklinikine – ICD-10: E02).
Atviroji hipotirozė yra liga, kuri pasireiškia įvairiais būdais, tačiau jos simptomai nebūtinai vienareikšmiškai parodo skydliaukės problemas.
Kadangi sveikatos problemų, kurias lemia sutrikusi skydliaukės veikla, sąrašas yra ilgas, daugelis simptomų gali rodyti kitas problemas ir taip nukreipti dėmesį nuo tikrosios jų priežasties.
Hipotirozės simptomai yra šie:
- greitai pavargstama;
- svorio problemos (svoris didėja, net ir neturint apetito, arba svoris krenta);
- didelis mieguistumas;
- sunku pastoti;
- sutrinka menstruacijų ciklas;
- sumažėja lytinis potraukis ir potencija (kai kuriais atvejais vyrams išsivysto impotencija);
- nuolat šalta;
- dažnai kietėja viduriai;
- lūžinėja ir slenka plaukai;
- žemas kraujospūdis ir lėtas širdies plakimas (retas pulsas);
- sausėjanti oda;
- psichologinės problemos – depresija, nuotaikos svyravimai;
- sutrinka atmintis.
Kiekvieną iš šių simptomų galima priskirti ne vienai ligai, be to, jie gali reikšti, kad yra kitų sveikatos problemų.
Štai kodėl taip svarbu, pastebėjus šiuos simptomus, atlikti hormonų tyrimus. Jų rezultatai leis atmesti (arba nustatyti) probleminės skydliaukės diagnozę.
Esant lengvesnei hipotirozės formai (latentinei arba subklinikinei), simptomai yra ne tokie ryškūs:
- suaugusieji gali jausti lėtinį nuovargį;
- nuotaikos svyravimai, depresijos simptomai;
- galvos skausmas;
- sumažėjęs atsparumas šalčiui;
- mažiems vaikams gali pasireikšti užsitęsusi naujagimio gelta, gali sulėtėti jų psichofizinė raida;
- sumažėjęs judrumas, užkimęs balsas, odos pažeidimų simptomai;
- vyresniems vaikams – sulėtėjusi arba sustojusi raida, sulėtėjusi kalba, mokymosi sunkumai ir kiti simptomai, panašūs į mažų vaikų.
Negydoma ar nekontroliuojama latentinė hipotirozė gali išsivystyti į klinikinę (atvirąją).
Štai kodėl taip svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar ne per ilgai trunka periodiniai nuotaikos ar kūno svorio svyravimai, ar jų neatsiranda be priežasties.
Jei susiduriate su bet kuria iš išvardytų problemų – pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Jis nukreips jus pas endokrinologą arba tiroidologą.
Verta paminėti, kad endokrinologas tiria endokrininės sistemos (t. y. liaukų ir organų, išskiriančių hormonus) – taip pat ir skydliaukės – veiklą ir ligas.
Dar viena medicinos specializacija, daugiausia orientuota į skydliaukės sutrikimus – tiroidologija.
Tiroidologas gydo skydliaukės ligas – nuo tipinių hormoninių (pvz., hipotirozė) iki tų, kuriomis sergant išsivysto cistos ir kiti šios liaukos pakitimai (ir vėžiniai).
Tai reiškia, kad net ir pradėję gydytis pas endokrinologą, greičiausiai turėsite eiti ir pas tiroidologą, kuris diagnozuoja ir gydo hipotirozę arba ją sukeliančias ligas (pvz., Hašimoto).
Įvairūs skydliaukės tyrimai gali maždaug tiksliai nustatyti, ar jus varginančių simptomų priežastis yra hipotirozė.
Dėl tolesnių tyrimų – laboratorinių ar kompiuterinės tomografijos – sprendžiama po išsamaus pokalbio su gydytoju medicininės konsultacijos metu.
Remdamasis surinktomis išvadomis gydytojas gali skirti tyrimus, kurie padės atmesti (arba patvirtinti) hipotirozės diagnozę.
Pirmiausia reikėtų išsitirti TSH kiekį kraujyje – tokius tyrimus gali skirti šeimos gydytojas, o su šio hormono tyrimų rezultatais verta kreiptis į endokrinologą ar tiroidologą.
Remdamasis šiais rezultatais, specialistas gali nukreipti jus tyrimams, kurie padės nustatyti tikslią diagnozę. Tai yra:
- hormonų tyrimai skydliaukės hormonų kiekiui kraujyje nustatyti (T3 ir T4) – ypač kai TSH lygis viršija normą arba yra arti viršutinės normos ribos;
- antitiroidinių antikūnų (Anti-TPO arba Anti-TG) koncentracijos tyrimas – leidžia atmesti arba patvirtinti Hašimoto ligos diagnozę;
- skydliaukės echoskopija – gali būti naudinga diagnozei nustatyti;
- esant sunkiems simptomams, gydytojas taip pat gali rekomenduoti atlikti pilvo ertmės echoskopiją ir krūtinės ląstos rentgenogramą.
Tik atsižvelgdamas į šią informaciją gydytojas gali nustatyti diagnozę arba ją atmesti ir tirti kitas galimas ligas.
Vaistus nuo hipotirozės gydytojas skiria po to, kai peržiūri tyrimų rezultatus ir nustato būtent hipotirozės diagnozę.
Šiuo metu šiai ligai gydyti rinkoje siūlomi dviejų rūšių vaistai: „Letrox“ ir „Euthyrox“.
Abiejų vaistų sudėtyje yra sintetinio tiroksino (T4) ekvivalento – levotiroksino.
Tinkama doze vartojamas, levotiroksinas teigiamai veikia organizmo veiklą, todėl sumažėja arba išnyksta jau minėti hipotirozės simptomai.
Vaistų nuo hipotirozės gydytojas gali išrašyti tiek po diagnozės nustatymo, tiek po chirurginio skydliaukės pašalinimo (pvz., nustačius navikinį darinį) – tokiu atveju taikoma pakaitinė ir supresinė sintetinių skydliaukės hormonų terapija.
Šiuo metu rinkoje esančių vaistų sudėtyje yra levotiroksino įvairaus dydžio dozėmis.
Tinkamas sintetinių skydliaukės hormonų kiekis priklauso nuo amžiaus, sveikatos, kūno svorio ir natūralios hormono T4 gamybos lygio.
Šiuo metu levotiroksino galima įsigyti šiomis dozėmis:
- „Euthyrox“:
- „Euthyrox 25 µg“ (50 ir 100 tablečių);
- „Euthyrox 50 µg“ (50 ir 100 tablečių);
- „Euthyrox 75 µg“ (50 ir 100 tablečių);
- „Euthyrox 100 µg“ (50 ir 100 tablečių);
- „Euthyrox 112 µg“ (50 tablečių);
- „Euthyrox 125 µg“ (50 ir 100 tablečių);
- „Euthyrox 150 µg“ (50 ir 100 tablečių);
- „Euthyrox 175 µg“ (50 tablečių);
- „Letrox“:
- „Letrox 50 µg“ (50 tablečių);
- „Letrox 75 µg“ (50 tablečių);
- „Letrox 100 µg“ (50 tablečių);
- „Letrox 125 µg“ (50 tablečių);
- „Letrox 150 µg“ (50 tablečių).
Vaistų nuo hipotirozės galima įsigyti tik su receptu (Rx).
Išrašytus vaistus hipotirozei gydyti reikia vartoti būtent taip, kaip nurodė gydytojas.
Sintetinių skydliaukės hormonų paros dozė geriama ryte, nevalgius, likus ne mažiau kaip 30 minučių iki pusryčių.
Patikros metu gydytojas gali nuspręsti pakeisti rekomenduojamą dozę.
Deja, vaistai nuo hipotirozės nepadės numesti svorio be pastangų.
Jei jums seniau nepavyko atsikratyti nereikalingų kilogramų, nors dėjote visas pastangas, pradėję gydymą ir toliau laikydamiesi gerų įpročių (fizinis aktyvumas, tinkama mityba) galite išvysti svarstyklėse norimus rezultatus.
Priežastis paprasta: tinkamai pritaikius hipotirozės gydymą, normalizuojasi medžiagų apykaita, todėl svoris iš tikrųjų pradės kristi, jei jūsų kalorijų balansas bus neigiamas.
Kitaip tariant: vartojant specialisto paskirtus vaistus su sintetiniais skydliaukės hormonais, atkuriama normali šios liaukos kontroliuojamų organų veikla.
Tuomet belieka išlaikyti gerus įpročius. Tad iš tiesų – ėmę gydytis žmonės gali pradėti lieknėti, jei jų turimas antsvoris atsirado dėl hipotirozės.
Ar hipotirozės galima išvengti?
Deja, ne.
Hipotirozė yra nulemta genetiškai, o tai reiškia, kad jei kas nors iš artimiausių giminaičių sirgo ar šiuo metu kovoja su šia liga – reikėtų reguliariai tikrintis TSH kiekį kraujyje, o prireikus lankytis pas endokrinologą.
Svarbu turėti omenyje tai, kad net ir esant genetiniam polinkiui, tam tikrų vaistų vartojimas ar tam tikros medicininės procedūros (pvz., desensibilizacija) gali turėti neigiamai paveikti hipotirozės vystymąsi.
Tad prieš tam tikrų vaistų skyrimą būtina informuoti gydytojus apie savo genetinį polinkį į hipotirozę.
Atminkite, kad kai kurie vaistai gali paskatinti šios ligos vystymąsi.
Svarbu, kad turintys polinkį į skydliaukės ligas žmonės reguliariai tikrintųsi TSH lygį – tai leis greičiau ir (dar svarbiau) anksčiau nustatyti ligos diagnozę, net ankstyvoje stadijoje, ir pradėti gydymą.
Deja – hipotirozė yra liga, kurios visiškai išgydyti nepavyks.
Tai reiškia, kad hipotirozės diagnozę išgirdusiems žmonėms visą gyvenimą teks vartoti vaistus, kurie subalansuotų skydliaukės veiklą ir teigiamai veiktų organizmo hormonų pusiausvyrą.
Reguliarūs apsilankymai pas endokrinologą ar specialisto paskirtų vaistų vartojimas tikrai turi kainą, tačiau ženkliai pagerina gyvenimo kokybę ir sveikatą.
Juolab kad atsisakius vartoti vaistus ar nutraukus vaistų vartojimą, simptomai gali atsinaujinti ar net pablogėti.
Negydomos hipotirozės (arba jos simptomų pasikartojimo nutraukus gydymą) pasekmės gali būti labai rimtos.
Pirmiausia reikia paminėti tai, kad pasikartoja ir sustiprėja tipiški šią ligą rodantys negalavimai.
Negydoma hipotirozė gali turėti šių rimtų pasekmių:
- širdies ir kraujagyslių sistemos ligos;
- anemija;
- padidėjusi persileidimo rizika ir pastojimo problemos;
- kraštutiniais atvejais – gali išsivystyti hipometabolizmas, kuris gali sukelti gyvybei pavojingą hipometabolinę komą.
Negydoma arba anksčiau nenustatyta hipotirozė taip pat gali kelti grėsmę nėštumo metu.
Dėl šiuo laikotarpiu padidėjusio skydliaukės hormonų poreikio daugeliui moterų gali pasireikšti hipotirozės simptomai (net nejautus ar neturėjus jokių simptomų).
Negydoma liga gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ir gyvybei pavojingą kraujavimą po gimdymo.
Daugiau apie negydomos hipotirozės pasekmes galite perskaityti šiame tekste.
Hipotirozė yra viena iš tų ligų, kurias gydant labai svarbu pakeisti mitybą. Tai gali padėti pagerinti jūsų sveikatą ir savijautą.
Žinoma – vien mityba hipotirozės išgydyti nepavyks, tačiau tikrai sumažės negalavimų ir simptomų, kurie gali lydėti šią ligą net ir vartojant vaistus.
Gydant hipotirozę labai svarbią mitybos dalį sudaro baltymai ir jodas.
Ypač reikšmingas yra jodas, kadangi jis leidžia skydliaukei išskirti hormonus medžiagų apykaitai reguliuoti.
Šio svarbaus mikroelemento dienos racione turėtų būti apie 160 μg (mikrogramų), o padidėjusio poreikio laikotarpiais (nėštumo, žindymo, brendimo metu) – dar daugiau (apie 200 μg).
Puikus jodo šaltinis yra itin mineralizuotas vanduo, jūrų gėrybės, jūrų žuvys ir sėlenos.
Jodo yra ir joduotojoje druskoje, kurios galite įsigyti bet kurioje maisto prekių parduotuvėje.
Žinoma, jodo rasite ir pajūryje, tad verta kartais kelioms dienoms nuvažiuoti prie jūros ir pasipildyti jodo atsargų kvėpuojant pajūrio oru (bei atsipalaiduoti).
Taip pat labai svarbu sergant hipotiroze riboti maisto produktus, kurie gali trukdyti įsisavinti jodą.
Iš tokių produktų paminėtini žiediniai kopūstai, ropės, sojų pupelės, kopūstai ir briuselinius kopūstai.
Rekomenduojama valgyti maisto produktus, kuriuose yra daugiau baltymų.
Baltymai ne tik padeda ląstelėms formuotis, bet ir palaiko medžiagų apykaitą.
Tad nėra svarbu, ar valgote mėsą, ar ne. Yra daug galimybių stiprinti organizmą dideliu kiekiu aukštos kokybės baltymų.
Tam tinka mėsos produktai arba ankštiniai augalai.
Organizmo hormonų pusiausvyrą ir tinkamą skydliaukės veiklą palaiko ir kiti mikroelementai: geležis (turi įtakos hormonų T3 ir TSH kiekiui), cinkas (atsako už imuninę sistemą ir tinkamą skydliaukės veiklą), skaidulos (padeda susidoroti su vidurių užkietėjimu, kuris yra būdingas sergant hipotirozei) arba selenas (jis yra atsakingas už tiroksino pavertimą į hormoną T3 ir padeda įsisavinti jodą).
Be abejo, sergant hipotiroze, svarbu su savo gydytoju arba dietologu pasitarti, kokia mityba jums būtų tinkamiausia.
L-Thyroxin 100 