Impetiga Infekcijos gydymas
Autorius: Marta Roszkowska, konsultavo dr. Justyna Milewska
Impetiga yra gana dažna odos liga, kuria dažniausiai serga maži vaikai (kūdikiai ir maži vaikai iki 6 metų amžiaus). Tikriausiai esate girdėję ligos pavadinimą, bet ar tikrai galėtumėte atpažinti šios odos ligos keliamus simptomus? Ar galėtumėte ją atskirti nuo kitų odos ligų? Kviečiame susipažinti su charakteringais impetiga ligos simptomais, ligos eiga ir priežastimis, kurios lemia ligos atsiradimą.
TURINYS:
- Kokios yra impetiga ligos priežastys?
- Impetiga ligos simptomai
- Impetiga ligos gydymas
- Galimos impetiga ligos komplikacijos
Kokios yra impetiga ligos priežastys?
Impetiga - tai gana dažna odos liga pasireiškianti paviršiniuose odos sluoksniuose. Ją sukelia bakterijos, tiksliau, stafilokoko ir (arba) streptokoko bakterijos. Dažniausiai aptinkami abu ligos sukėlėjai. Bakterinės odos infekcijos sukelia ne tik nemalonius pojūčius, bet ir estetines problemas.
Šia odos liga užsikrečiama per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu arba naudojant tuos pačius kasdienius daiktus.
Tai reiškia, kad impetigo ligos atsiradimo priežastis – kontaktas su liga, kuris gali būti:
- tiesioginis - per sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu, pavyzdžiui, liečiant, spaudžiant ranką ar bučiuojant;
- netiesioginis - naudojant tuos pačius daiktus, įskaitant rankšluosčius, šalikus, pirštines, stalo įrankius, indus ar žaislus (tai būdinga mažiems vaikams).
Ar tai reiškia, kad impetiga yra užkrečiama? Taip, priklausomai nuo būklės pobūdžio, ji plinta lengviau ar sunkiau, tačiau svarbu įvertinti tai, kad visada yra infekcijos pavojus.
Ar tai reiškia, kad kiekvieną kartą, kai paliečiate infekuotą objektą, rizikuojate susirgti šia liga? Tikrai ne.
Kai kurios bakterijų rūšys gyvena ant žmogaus odos ir nesukelia jokių ligos simptomų - invazijai pradėti joms reikia palankios aplinkos (pvz., nedidelio epidermio sužalojimo ar kitos ligos).
Impetiga gali pasireikšti kartu su kitais sisteminiais negalavimais ir ligomis, pvz:
- įgimti ir įgyti imunologiniai sutrikimai - imunodeficitas, limfomos, leukemija, AIDS;
- blogai kontroliuojamas diabetas;
- inkstų ligos;
- skydliaukės sutrikimai;
- kepenų ir kasos nepakankamumas;
- kitos infekcinės ligos, pavyzdžiui, kvėpavimo takų srityje;
- mitybos ir vitaminų trūkumas, kurį sukelia ne tik mitybos klaidos, bet ir virškinimo sistemos ligos;
- bulimija ir anoreksija;
- priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų.
Ši būklė taip pat gali išsivystyti vartojant tam tikrus vaistus, daugiausia imunosupresantus arba gliukokortikosteroidus. Šiuo atveju, Jums gali padėti dermatologo konsultacija nuotoliniu būdu, kurios metu bus skiriami tinkamiausi vaistai.
Taip pat, yra ir kitų veiksnių, kurie didina riziką susirgti impetiga:
- amžius ir buvimas bendraamžių draugijoje, t. y. vaikų lopšeliuose, darželiuose ir mokyklose;
- šiltas ir drėgnas klimatas;
- nedidelių odos sužalojimų poveikis;
- prasta asmens higiena;
- bendra prasta sveikata;
- impetigo plitimas šeimoje.
Impetiga ligos simptomai
Kaip atskirti specifinius impetigo simptomus, žinoma nuo XIX amžiaus. Pirmą kartą juos aprašė anglų dermatologas Williamas Tilbury Foxas, kuris 1864 m. pateiktame apibrėžime nurodė ovalo formos odos pažeidimus, panašius į pūsles, padengtas gelsvais minkštais šašais.
Nors bėgant metams Fokso klasifikacija keitėsi, jos esmė išlieka aktuali ir šiandien. Pagrindiniai impetiga ligos simptomai yra šie:
- įvairių tipų pūslelės - priklausomai nuo ligos tipo, tai gali būti mažos pūslelės, pūlinukai arba didesnės pūslelės, kurie linkę susitelkti epidermio paviršiuje. Šie odos pažeidimai įprastai būna pripildyti serozinio arba pūlingo skysčio. Jie nesukelia skausmo, tačiau yra labai jautrūs, todėl - lengvai ir greitai pažeidžiami;
- odos paraudimas;
- medaus geltonumo arba šviesiai rudos spalvos šašai - jie susidaro plyšus pūslėms ir sudaro daugiasluoksnes, susiliejančias struktūras su pleiskanojančiu odos paviršiumi;
- niežulys - įvairaus sunkumo, pasireiškia palyginti retai, tačiau gali prisidėti prie infekcijos plitimo, jei dėl jo odos pažeidimai yra draskomi.
Kartu su infekcija gali padidėti limfmazgiai, tačiau kitų bendrų nusiskundimų, pavyzdžiui, karščiavimo, paprastai nebūna.
Impetiga atsiranda staiga ir gana greitai progresuoja. Pirmuosius požymius galite pastebėti praėjus maždaug 2-3 dienoms po sąlyčio su ligos sukėlėju. Maždaug po 24-48 valandų pūslelės arba pūlinukai sprogsta, o po to pažeidimai pradeda nykti.
Impetiga ligos būklė gali būti savaime praeinanti, t. y. išnykti be papildomo gydymo, tačiau dažnai pasirenkama taikyti gydymą tam, kad būtų išvengta draskymo, infekcijos plitimo ir galimų komplikacijų. Jei pažeidimai tinkamai prižiūrimi, nelieka jokių žymių ar randų.
Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, kad impetiga dažniausiai pažeidžia atviras odos dalis, t. y. tas, kurios yra labiausiai veikiamos tiesioginio kontakto su aplinka. Visgi, odos pažeidimų vieta taip pat gali priklausyti nuo ligos tipo ar paciento amžiaus.
Impetiga ligos pažeidimai paprastai pasireiškia:
- ant veido, ypač aplink burną, nosį ir smakrą;
- ant kaklo, įskaitant sprandą;
- ant rankų ir kojų, pvz., ant plaštakų prie nagų plokštelių;
- ties sąnarių išlinkimais;
- ant liemens, pvz., ant nugaros;
- ties sėdmenimis.
Tačiau verta paminėti, kad veido ar galūnių odos pažeidimai gali pasireikšti bet kam, o naujagimiams ir kūdikiams odos pažeidimai dažniausiai pasitaiko sauskelnių, kaklo raukšlių, pažastų duobučių ar nugaros srityse.
Impetiga ligos gydymas
Kaip gydyti impetigo? Ar visada reikia antibiotikų? Impetigo gydymas priklauso nuo būklės tipo, jos sunkumo, pažeidimų apimties ir vietos arba infekcijos plitimo rizikos.
Tačiau prieš galvodami apie antibiotikus nuo impetigo, verta žinoti, kad ši liga dažnai praeina savaime. Tai reiškia, kad pažeidimai gali savaime išnykti maždaug per 7-10 dienų.
Ar tada apskritai reikalingas gydymas? Impetigo gydymas dažniausiai yra rekomenduojamas siekiant:
- išvengti galimų komplikacijų;
- sumažinti pažeidimus;
- pagreitinti simptomų išnykimą;
- užkirsti kelią ligos pasikartojimui;
- apsisaugoti nuo perdavimo kitiems.
Vidutinio sunkumo ribotos, nekomplikuotos impetigo formos gydymui dažniausiai naudojami vietinio poveikio preparatai. Dėl didelių ar komplikuotų pažeidimų gali prireikti bendro gydymo, t. y. geriamųjų antibiotikų.
Gydymas vietinio poveikio vaistais dažniausiai grindžiamas:
- impetigo tepalais, kremais ar purškalais, kurių pagrindą sudaro antibiotikai, įskaitant mupirociną, fuzido rūgštį, retapamuliną ar bacitraciną;
- be recepto parduodamais tepalais, turinčiais priešuždegiminį ir antipruritinį poveikį;
- švelniais dezinfekciniais preparatais.
Sisteminis gydymas antibiotikais paprastai apima peniciliną arba cefalosporiną, kai kuriais atvejais - klindamiciną, tetracikliną arba ko-trimoksazolį.
Galimos impetiga ligos komplikacijos
Jei liga pasireiškia suaugusiam žmogui, nėra išplitusi didesniame odos plote ir pacientas vengia draskyti pažeidimus, labai tikėtina, kad liga savaime aprims. Visgi, įsivaizduokite mažą vaiką, kuris nuolatos liečia infekuotas vietas, krapšto šašus ir kas penkias minutes nesiplauna rankų. Tuomet infekcija gali plisti ant viso kūno, daiktų ar kitų žmonių odos. Infekcija gali tęstis ir tęstis, o infekcijos vietoje gali likti randų.
Be to, nuolatinis pažeidimų braižymas gali sukelti superinfekciją, gilesnių odos sluoksnių uždegimą arba bakterijų patekimą į kraują. Impetigo komplikacijos pasitaiko itin retai, tačiau gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant:
- meningitas;
- bakteremija;
- glomerulonefritas;
- septicemija (sepsis);
- limfangitas;
- kavernozinio sinuso trombozė;
- stafilokokinio odos nudegimo sindromas.
Todėl, pastebėjus impetiga simptomus, neverta rizikuoti ir geriau kreiptis į gydytoją, kuris pasirūpins tinkamiausiu ligos gydymu.
Taip pat skaitykite: Folikulito gydymas.
Svetainės dimedic.eu skilties „Sveikatos priežiūra“ turinys skirtas tik informaciniams ir švietimo tikslams ir negali pakeisti asmeninio kontakto su gydytoju ar kitu specialistu. Leidėjas neatsako už naudojimąsi patarimais ir informacija, esančia svetainėje, nepasitarus su gydytoju.
Panašūs straipsniai
