Vaistai nuo alergijos: ar jų būna tik receptinių ir kodėl prieš įsigyjant antihistamininių vaistų būtina pasitarti su gydytoju?
Alergija – tai ištisus metus trunkanti odos problema. Tai jums patvirtins ją turintys žmonės.
Nors alergijos sezonu paprastai laikomas pavasaris, kai ore sklando daug žiedadulkių, kiti mėnesiai daugumai žmonių gali pasirodyti ne ką mažiau sudėtingi.
Nuolatinė sloga, paraudusios akys, kartais ir kvėpavimo sutrikimai – tai keli alergijos simptomai, kurie parodo, kad organizmas netinkamai reaguoja į įvairius alergenus ir išskiria histaminą.
O tai sukelia visus varginančius ir kartais net gyvybei pavojingus alergijos simptomus.
Tačiau tai nereiškia, kad kovoje su alergija tik skėsčiojama rankomis. Atliekama daug mokslinių tyrimų, yra įvardyti alergijos simptomai ar tiesiog ją sukeliančios priežastys, tad šiai lėtinei ligai palengvinti sukurta daugybė metodų.
Kai kuriems jų nereikia gydytojo recepto, tiesą sakant – daugumą vaistų nuo alergijos galima įsigyti be recepto.
Rinkoje yra ir itin veiksmingų alergijas palengvinančių preparatų, kurių labai dažnai galima įsigyti tik su gydytojo išrašytu receptu.
Panaši situacija yra su vaikų ar nėščiųjų alergijomis – tad nesvarbu, kuriame gyvenimo etape esate, galite rinktis iš daug veiksmingų vaistų (tablečių, purškalų ir sirupų) nuo alergijos, kurie palengvins simptomus ir pagerins jūsų gyvenimo kokybę.
Turinys:
Kaip veikia vaistai nuo alergijos ir šienligės: ar jie gali gydyti alergiją (tiksliau – palengvinti jos simptomus)?
Vaistų nuo alergijos rūšys – tabletės, sirupai, purškalai ir kt.
Vaistų nuo alergijos kartos – kuo jos skiriasi?
Kodėl daug vaistų nuo alergijos galima įsigyti be recepto?
Vaistai nuo alergijos vaikams – kodėl turėtumėte būti atsargūs?
Kai esu alergiška ir laukiuosi – kokius vaistus turėčiau vartoti?
Ar galima apsieiti be vaistų nuo alergijos (t. y. koks yra alergijos desensibilizacijos poveikis)?
Vaistai nuo alergijos, dar žinomi kaip antihistamininiai vaistai, yra vienas veiksmingiausių būdų kovoti su alergijos simptomais.
Tai pagrindiniai alergijoms gydyti vartojami vaistai, o antihistamininiais jie vadinami dėl savo veikimo būdo, t. y. histamino blokavimo.
Organizmas po sąlyčio su dirginančiu alergenu išskiria histaminą. Atsiranda alergijai ar uždegimui būdingų simptomų (pvz., esant odos alergijai).
Kraštutiniais atvejais histamino perteklius (signalizuojantis apie pernelyg stiprią alerginę reakciją) gali sukelti anafilaksinį šoką, kuris gali būti labai pavojingas gyvybei (pvz., po kontakto su stipriais alergenais, kai yra alergija vabzdžių nuodams).
Pagrindinė antihistamininių vaistų funkcija yra slopinti histamino veikimą: blokuojami histaminui jautrūs receptoriai ir taip malšinamas uždegimas bei alerginė reakcija.
Svarbu pabrėžti tai, kad vaistais alergija negydoma, jie tik palengvina jos simptomus. Kadangi vaistais nuslopinama alerginė reakcija, alergijos simptomų sumažėja.
Norint sužinoti, ar tam tikri simptomai nereiškia alergijos, visų pirma vertėtų kreiptis į alergologą ir ištirti, ar nėra medžiagų ir alergenų, kurios sukeltų specifinę organizmo reakciją.
Tuomet svarbu ne tik tinkamu laiku vartoti antihistamininius vaistus, bet ir, jei įmanoma, vengti sąlyčio su alergenu (pvz., kruopščiai išvalyti namus, kad išvengtumėte dulkių erkučių) arba atlikti desensibilizacijos procesą.
Būtent desensibilizacijos procesas leidžia priartėti prie sėkmingo alergijos išgydymo, nors dažniausiai jis tiesiog žymiai palengvina simptomus ir „ištaiso“ netinkamą organizmo reakciją į konkrečias medžiagas.
Rinkoje galima rasti įvairiausių rūšių vaistų nuo alergijos: nuo tablečių, taip pat ir tirpstančių burnoje (labai populiarios ir mėgstamos alergiškų žmonių – dažnai ir receptinės, ir nereceptinės), iki sirupų (kurių sudėtyje yra antihistamininių vaistų) ir įvairių tipų purškalų, kurie gali numalšinti alerginį rinitą (t. y. šienligę).
Daugeliu atvejų vaistų nuo alergijos galima įsigyti ir be recepto, tačiau dažniausiai jų pakuotės būna mažesnės, nei gydytojo skiriamų vaistų.
Vaistai nuo alergijos skirstomi į dvi kartas, o antros kartos antihistamininiai vaistai dar skirstomi į naujesnius ir tiesiog antros kartos antihistamininius vaistus. Daugiau apie šių vaistų kartas skaitykite toliau.
Šiuo metu naujausių antros kartos vaistų nuo alergijos sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų:
- levocetirizinas, pvz., „Zyx“;
- bilastinas, pvz., „Clatra“ (pakuotės po 10 ir 30 tablečių);
- desloratadinas, pvz., „Jovesto“, „Hitaxa“;
Iš antros kartos (šiek tiek senesnių) vaistų nuo alergijos minėtini šie:
- cetirizinas;
- loratadinas;
- feksofenadinas (pvz., „Fexofast 180“, „Telfast 180“, „Telfexo 120“ ir „Telfexo 180“);
- mizolastinas;
- levokabastinas;
- ebastinas;
- embastinas.
- ir du iš rinkos pašalinti vaistai – astemizolis ir terfenadinas.
Jų galima įsigyti tabletėmis, įskaitant tirpstančias burnoje, ir sirupų pavidalu – pvz., „Hitaxa“ dažnai skiriama vaikams, kuriems pasireiškia alergijos simptomai.
Tačiau sprendimą dėl vaistų nuo alergijos vartojimo turėtų priimti gydytojas.
Pagrindinis pirmos ir antros kartos vaistų nuo alergijos skirtumas yra aiškus – naujesni vaistai nesukelia demencijos.
Taip yra dėl senesnių antihistamininių vaistų įtakos nervų sistemai ir juos vartojant pasireiškiančio raminamojo poveikio (t. y. jie slopina koncentraciją ir tiesiog alina).
Štai dėl ko dauguma alergiškų žmonių, ypač jaunesnių, dėl padidėjusio alergenų poveikio patyrė ne tik būdingus alerginės reakcijos simptomus, bet ir senesnių antihistamininių vaistų šalutinį poveikį – jiems tapo sudėtinga susikaupti.
Su naujos kartos vaistais rinkoje atsirado saugių ir veiksmingų medžiagų, kurios blokuoja histamino veikimą, bet nevargina organizmo šalutiniu poveikiu (letargija ar išsiblaškymu).
Tai labai svarbi informacija daugybei alergiškų žmonių, nes dėl šio pokyčio jie galėtų gyventi įprastą (arba beveik įprastą) gyvenimą net ir padidėjus sąlyčiui su alergenais.
Nereceptinių vaistų nuo alergijos sudėtyje dažniausiai yra antros kartos veikliųjų medžiagų (taip pat ir naujesnių), tačiau jų pakuotės yra mažesnės (pvz., 7 ar 10 tablečių).
Juos galima vartoti pasibaigus gydytojo paskirtų vaistų pakuotėms.
Vis dėlto verta pasiruošti sudėtingesniems laikotarpiams ir pasidomėti, kada žydėjimo metas, ar tiesiog ko jums reikėtų vengti.
Nereceptiniai vaistai nuo alergijos gali būti gana brangūs. Tiesa – žiedadulkių sezonu vaistinės dažnai taiko akcijos ir nedidelę pakuotę tablečių galima įsigyti už geresnę kainą, tačiau pateikę alergologo receptą paprastai įsigysite antihistamininių vaistų didesnėse pakuotėse su tam tikra kompensacija.
Nesvarbu, ar vartojate receptinius, ar nereceptinius vaistus nuo alergijos, – laikykitės gydytojo nurodymų arba pasitarkite su vaistininku. Vartokite būtent tokią vaistų dozę, kurią rekomendavo specialistas arba tokią, kuri yra rekomenduojama vartoti jūsų pasirinktų vaistų informaciniame lapelyje.
Itin problematiška yra vaikus, ypač mažiausiuosius, varginanti alergija.
Mažam vaikui gali būti sudėtinga nustatyti pačią diagnozę, todėl alergijų tyrimai ir tam tikros konsultacijos pradedamos tik tada, kai vaikui yra sukakę bent 4–5 metai.
Tėvams dėl jaunesnio amžiaus vaiko alergijos simptomų reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, kuris vaiką gerai pažįsta ir žino tiek jo poreikius, tiek ligų istoriją.
Vaikams pediatras gali skirti vaistų nuo alergijos, dažniausiai sirupo, kurį būtina vartoti pagal medikų rekomendacijas.
Neviršykite pediatro rekomenduojamos paros dozės net ir itin intensyvių simptomų laikotarpiu – tuomet vertėtų pasitelkti namines pagalbos priemones alergijos simptomams palengvinti.
Lyginant su dauguma kitų ligų, šie metodai iš tikrųjų padeda palengvinti alergijos simptomus.
Kraštutiniais atvejais alergija gali kelti grėsmę nėštumui, todėl jei esate kažkam alergiška ir laukiatės – būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju.
Ginekologai turi didelę nėščiųjų alergijų gydymo patirtį, tad galės parekomenduoti tinkamiausius vaistus reikiamomis dozėmis.
Galite pastebėti, kad skiriama dozė bus mažesnė nei vartota iki nėštumo, todėl simptomai šiek tiek apsunkins gyvenimą.
Būtinai praneškite apie turimą alergiją savo gydytojui pirmojo patikrinimo metu, vos tik pasirodžius pirmiesiems nėštumo simptomams.
Nors alergija dažniausiai lydi žmogų visą gyvenimą, yra būdų, kaip palengvinti simptomus ir „ištaisyti“ blogą organizmo reakciją į tam tikras medžiagas.
Tai reiškia, kad desensibilizacija tikrai gali pagerinti alergiško žmogaus gyvenimo kokybę. Tačiau nėra taip, kad alergija išnyks pasibaigus visiems desensibilizacijos ciklams.
Jūsų organizmas tiesiog gebės geriau su ja tvarkytis ir išskirs mažiau histamino.
Pastebėsite, kad silpnesni alergijos simptomai vis dar vargina, bet ne taip stipriai, kaip anksčiau.
Todėl žiedadulkių sezono metu galėsite išvengti nuolatinės šienligės, tik tam gali prireikti papildomų vaistų nuo alergijos.
Aceterin 