Migrenos simptomai, gydymas ir požymiai
Autorius: Marta Chruścińska, konsultavo dr. Justyna Milewska
Migrena yra vienas iš nemaloniausių skausmingų pojūčių, kuriuos gali patirti žmogus.
Jei kenčiate nuo migrenos, tikrai žinote, ką tai reiškia. Nors šios būklės išgydyti neįmanoma, tačiau tinkamas gydymas ir gydytojo rekomenduotų priemonių vartojimas gali leisti jums lengviau išgyventi nemalonius priepuolius.
Turinys:
Migrenos simptomai ir stadijos
Kas yra migrena?
Būdingiausi migrenos simptomai: stiprus, pulsuojantis galvos skausmas, paprastai pasireiškiantis vienos ar abiejų akių vokuose, taip pat galimi neurologiniai sutrikimai, veikiantys regą, būdingas dirglumas šviesai ir poreikis būti tamsioje aplinkoje.
Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją TLK-10 išskiriamas toks migrenos skirstymas:
- migrena be auros (paprasta);
- migrena su aura (klasikinė), dar vadinama akių migrena:
- aura su galvos skausmu;
- bazilinė migrena.
- šeiminė migrena;
- lėtinė migrena;
- komplikuota migrena;
- kitos migrenos:
- akių migrena;
- tinklainės migrena.
Kiekvienai iš minėtų migrenos atmainų būdingi skirtingi simptomai.
Apie tai, nuo kokios migrenos kenčiate, turėtumėte spręsti ne patys. Siekiant tikslios diagnozės ir gydymo, kuris padės įveikti varginančius ir pasikartojančius galvos skausmus, privalu kreiptis į gydytoją.
Kartais neurologai rekomenduoja atlikti vaizdinius tyrimus, t. y. kompiuterinę tomografiją arba elektroencefalografiją (EEG). Visi veiksniai kartu gali padėti gydytojui nustatyti tikslią diagnozę.
Migrenos simptomai ir stadijos
Dauguma žmonių migreną sieja tik su pulsuojančiu galvos skausmu, tačiau šią ligą lydi ir kiti simptomai:
- ašarojančios akys;
- padidėjęs jautrumas šviesai;
- padidėjęs jautrumas garsams ir kvapams;
- pykinimas;
- galūnių dilgčiojimas;
- kaklo sustingimas;
- galvos svaigimas
- prakaitavimas;
- silpnumas;
- padidėjęs jautrumas temperatūrai;
- pusiausvyros sutrikimas;
- klausos haliucinacijos;
- spengimas ausyse;
- veido patinimas;
- dantų ir žandikaulio jautrumas;
- užgulta nosis ir sloga;
- sumažėjęs apetitas;
- vidurių užkietėjimas;
- nervingumas;
- vėmimas;
- sumažėjęs nuotaikos pojūtis;
- stiprūs skausmai net atliekant nedidelius veiksmus, t. y. plaunant indus ar keliant lovą.
Prodromas
Prodromo stadija, galinti pasireikšti porą dienų arba porą valandų prieš migrenos priepuolį, dar vadinama perspėjamąja, kadangi ji praneša apie artėjantį migrenos priepuolį.
Posdtromui būdingi simptomai: elgesio, nuotaikos, apetito pokyčiai. Taip pat, gali atsirasti kalbos sutrikimai, nuovargio jausmas, jautrumas šviesai bei garsams.
Migrenos aura
Maždaug ketvirtadaliui migrenos atvejų gali pasireikšti vadinamoji aura - neurologinių simptomų rinkinys.
Tuo metu gali atsirasti iškreiptas regėjimas arba regėjimo lauko praradimas, motorinių ar jutiminių sutrikimų, gali būti sunku kalbėti. Labai dažnai prieš akis atsiranda mirganti pusmėnulio formos sritis, kuri užima vis didesnę regos lauko dalį. Taip pat, gali būti iškreipta perspektyva. Tokie simptomai paprastai išnyksta per maždaug valandą nuo jų atsiradimo.
Kiti dažni neurologiniai migrenos simptomai yra pykinimas, jutimų sutrikimai (padidėjęs jautrumas ir galūnių nejautrumas), raumenų tirpimas, kalbos sutrikimai ir net alpimas.
Svarbu tai, kad migrenos su aura atveju neurologiniai simptomai gali būti ankstesni už galvos skausmą.
Galvos skausmas
Dažniausias ir geriausiai atpažįstamas migrenos simptomas – labai stiprus ir pulsuojantis galvos skausmas, kuris paprastai jaučiamas vienoje galvos pusėje ir dažnai paveikia vienos akies voko sritį.
Migrenai būdinga tai, kad simptomai stiprėja kiekvieną kartą pajudinus galvą, ypač esant fiziniam krūviui. Tuomet pacientas gali pajusti, kad kaukolės viduje lyg rieda švininis rutuliukas.
Tokie migrenos simptomai trunka nuo 4 iki 72 valandų. Be to, gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas, padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui.
Postdromas
Postdromas yra migrenos priepuolio pabaiga, kurio metu galvos skausmas, kartu su kitais simptomais, po mažu mažėja, kol galiausiai visai pranyksta.
Visgi, kurį laiką žmogus dar gali jausti nuovargį, silpnumą, raumenų skausmą, gali būti sudėtinga susikaupti.
Migrenos priežastys
Migrena yra neurovaskulinis sutrikimas, todėl ji laikoma lėtine liga, t. y. liga, kurios priežastys nėra iki galo žinomos.
Vis dėlto paveldimumas turi labai didelę įtaką šios ligos atsiradimui. Tai reiškia, kad jei jūsų šeimoje yra migreninių galvos skausmų, jie gali kamuoti ir jus.
Be to, didelę įtaką turi ir kiti veiksniai. Dažniausiai pasitaikantys, galintys turėti įtakos migrenos atsiradimui, yra šie:
- hormoniniai moterų ciklo pokyčiai;
- nėštumas;
- menopauzė;
- menstruacijos;
- nereguliarus valgymas;
- miego ir dienos ritmo pokyčiai;
- orų pokyčiai;
- stiprus stresas;
- kaklo skausmas;
- rūkymas;
- pernelyg didelis fizinis krūvis;
- stiprus ar nemalonus kvapas;
- didelis alkoholio ar kofeino kiekis;
- tam tikrų maisto produktų (labai apdorotų ir turinčių daug druskos) vartojimas;
- jautrumas šviesai.
Taip pat, migrenos atsiradimui įtakos gali turėti ir depresija ar endometrioze, nutukimas. Tokiais atvejais turėtumėte atkreipti dėmesį į stiprius ir priepuolinius galvos skausmus.
Migrenos gydymas ir periodas
Migrenos gydymą galima suskirstyti į du tipus.
- Pirmasis - gydymas, kurį taikote, kai jaučiate, kad jus ima kamuoti priepuolinis galvos skausmas. Tai gali būti gyvenimo būdo pokyčiai, streso valdymas.
- Antrasis - analgetikų (kartais ir vaistų nuo skausmo) vartojimas, kad simptomai palengvėtų ir išnyktų. Dažniausiai rekomenduojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir triptanų grupės preparatai. Vaistai, kurių pagrindą sudaro ibuprofenas, paracetamolis, ergotamino dariniai arba acetilsalicilo rūgštis, taip pat vartojami neretai, tačiau viskas priklauso nuo priepuolių stiprumo.
Taip pat, jei jus prižiūri neurologas, jis taip pat gali rekomenduoti profilaktinį gydymą. Toks gydymas paprastai grindžiamas vaistais (propranololis, valproinė rūgštis arba tricikliai vaistai, vartojami depresijai gydyti (pvz., amitriptilinas), kuriuos vartojant ilgą laiką, sumažinamas migrenos pasireiškimas.
Priklausomai nuo jūsų požiūrio į netradicinę mediciną, galite išbandyti ir kitus migrenos simptomus lengvinančius metodus.
Kaip žinote, stresas nėra jūsų draugas. Joga ir reguliari vidutinio sunkumo fizinė veikla ar net meditacija gali jums padėti nusiraminti ir taip sumažinti migrenos priepuolio riziką. Ir, žinoma, miegas ir jo kokybė taip pat turi didelę reikšmę bendrai savijautai.
Siekiant maksimaliai sumažinti migrenos riziką, rekomenduojama iš savo mitybos išbraukti kofeino turinčius produktus, alkoholį ir perdirbtus, daug druskos turinčius, maisto produktus.
Be to, kai kurie gydytojai rekomenduoja akupunktūrą arba įvairias fizioterapines ir osteopatines terapijas, pvz., sakralinę-sakralinę terapiją.
Siekiant suprasti, kas jūsų individualiu atveju išprovokuoja migrenos priepuolius, rekomenduojama vesti migrenos priepuolio dienoraštį, kuriame fiksuokite konkrečias migrenos atsiradimo aplinkybes. Toks dienoraštis gali būti naudingas ne tik jums, tačiau ir jūsų gydytojui.
Įdomu tai, kad... botulino toksinas, arba estetinėje medicinoje populiarus botoksas, dažnai rekomenduojamas kaip lėtinės migrenos (t. y. migrenos, kuri pasireiškia bent du kartus per savaitę) profilaktinis gydymas. Jis skiriamas migrena sergantiems pacientams maždaug kas tris mėnesius ir gali palengvinti ligos simptomus.
Migrena nėštumo metu
Nėštumo metu, migrenos priepuolius gydyti sunkiau, nes vartojami vaistai gali būti teratogeniniai, t. y. vaistai, didinantys vaisiaus ir embriono defektų riziką.
Tokiu atveju belieka vartoti metokroplamido arba paracetamolio tabletes, nors reikėtų pažymėti, kad nėštumo metu vartojant bet kokius vaistus kyla tam tikra rizika. Dėl šios priežasties, svarbu, kad viso nėštumo metu jus prižiūrėtų neurologas ir ginekologas, kurie pasirūpins tinkamiausiu gydymu.
Žinoma, poilsis, streso valdymas ir tinkama mityba, šiuo laikotarpiu tampa ypač svarbiais veiksniais, siekiant sumažinti migrenos riziką.
Svetainės dimedic.eu skilties „Sveikatos priežiūra“ turinys skirtas tik informaciniams ir švietimo tikslams ir negali pakeisti asmeninio kontakto su gydytoju ar kitu specialistu. Leidėjas neatsako už naudojimąsi patarimais ir informacija, esančia svetainėje, nepasitarus su gydytoju.
