Menopauzė ir nėštumas
Ar menopauzės laikotarpiu galima pastoti? Žinoma.
Dėl nereguliarių ciklų ir hormonų svyravimo labai sunku visiškai kontroliuoti vaisingumą.
Pastoti gali pirmiausia aktyvų lytinį gyvenimą turinčios moterys, nenaudojančios jokių kontracepcijos priemonių.
Šiame straipsnyje sužinosite, kuo ankstyvoji menopauzė panaši į nėštumą.
Turinys:
Menopauzė ir nėštumas – hormonų lygio nustatymas
Kaip išvengti nėštumo per menopauzę?
Nėštumas po 45 m. amžiaus
Pomenopauzinis laikotarpis ir nėštumas
Menopauzė ir nėštumas – hormonų lygio nustatymas
Moters vaisingumo viršūnė būna maždaug apie 20 gyvenimo metus.
Kaip rodo statistika, tada moters kiaušidėse būna daugiausia Grafo folikulų.
Metams bėgant vaisingumas mažėja, kiaušidžių veikla silpnėja.
Menopauzės pradžia ir vaisingumo pabaiga yra labai individualus dalykas, priklausantis nuo įvairių veiksnių: genetikos, gyvenimo būdo, mitybos ir net gyvenamosios vietos.
Menopauzė moterims paprastai prasideda maždaug 50 gyvenimo metais.
Pasaulio sveikatos organizacija menopauzę apibrėžia kaip paskutines menstruacijas, po kurių metus laiko nepasirodo kraujavimas.
Menopauzės laikotarpis – tai kelerius metus trunkantis procesas, kai vyksta hormonų svyravimai ir nereguliarios mėnesinės.
Kartais moterys klaidingai mano, kad jos yra nebevaisingos, nes tarp mėnesinių atsiranda ilgi tarpai.
Santykiaudamos be kontracepcijos moterys turi žinoti, kad vis dar yra tikimybė pastoti.
Norėdama įsitikinti, kad ciklai yra anovuliaciniai, moteris turėtų atlikti hormonų lygio nustatymo testą.
Pirmiausia reikėtų išsitirti FSH hormonų koncentraciją kraujyje.
Jei jo vertė didesnė nei 30 mIU/ml, tai reiškia, kad ovuliacija baigėsi.
Kiaušidėse nėra bręstančių folikulų, t. y. nėra nepageidaujamo nėštumo pavojaus.
Kaip išvengti nėštumo per menopauzę?
Jei nenorite pastoti menopauzės laikotarpiu, verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl tinkamų kontracepcijos metodų.
Brandžios moterys gali rinktis iš daugelio kontracepcijos priemonių.
Jos gali naudotis visomis nereceptinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, spermicidais ar barjerine kontracepcija (prezervatyvais, gaubtuvėliais ir kt.).
Šio amžiaus moterys dažnai renkasi gimdos spirales, kurias galima naudoti maždaug iki 55 m.
Galima rinktis ir kitus hormoninius preparatus, pavyzdžiui:
tabletes;
injekcijas (iki 50 metų);
poodinius implantus (iki 55 metų);
skubiąją kontracepciją (tai nėra nuolatinis apsaugos nuo nėštumo metodas, nes tabletės gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, todėl vieno ciklo metu moteris neturėtų vartoti daugiau nei vienos tabletės).
Veiksmingiausi kontraceptikai vyresnėms nei 40 m. moterims – sudėtinės tabletės, kuriose yra estrogeno ir progesterono.
Tabletės skiriasi sintetinių hormonų kiekiu ir proporcijomis, todėl tinkamiausius kontraceptikus gali parinkti tik ginekologas, įvertinęs pacientės sveikatos būklę ir kitus veiksnius.
Hormoninė kontracepcija ne tik apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir sumažina negimdinio nėštumo, kiaušidžių cistų, kiaušidžių vėžio, endometriumo ir storosios žarnos vėžio riziką bei turi teigiamą poveikį kaulų tankiui.
Tačiau reikia turėti omenyje, kad jos tinka ne kiekvienai moteriai.
Nėštumas po 45 m. amžiaus
Kai kurie menopauzės pradžios simptomai gali priminti ankstyvąjį nėštumą.
Dingsta mėnesinės, vargina nuotaikų kaita, atsiranda galvos skausmai, padidėja krūtų jautrumas, gali jaustis nuolatinis nuovargis ir išsiblaškymas.
Jeigu dvejojate, ar tai menopauzės pradžia, ar ankstyvas nėštumas, atlikite nėštumo testą (naudodamos rytinį šlapimą).
Abejones dėl menopauzės gali išsklaidyti gydytojas, paskirdamas pacientei hormonų lygio tyrimus.
Pomenopauzinis laikotarpis ir nėštumas
Ar galima pastoti pomenopauziniu laikotarpiu?
Atsakymas atrodytų akivaizdus – neįmanoma.
Tačiau graikų mokslininkas Konstantinas Sfakianoudis iš nevaisingumo gydymo klinikos „Genesis Athens“ savo tyrimais sukėlė nemažą sumaištį.
2016 m. Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (European Society of Human Reproduction and Embryology) suvažiavime Helsinkyje jis paskelbė, kad naudojant trombocitais praturtintą plazmą galima atkurti menstruacijas ir kiaušinėlius moterims po menopauzės.
Graikų mokslininkai moterims į kiaušides leisdavo plazmą.
Iš 30 moterų nuo 46 iki 49 m., kurioms pavyko atstatyti mėnesinių ciklą, buvo viena, kuriai menstruacijos baigėsi prieš penkerius metus.
Iš jos buvo paimti trys kiaušinėliai ir du iš jų apvaisinti vyro spermatozoidais.
Tyrimai vis dar tęsiasi.
Jei teorija pasitvirtins, bus galima sumažinti neigiamas menopauzės pasekmes ir padidinti vaisingumą.
Nepamirškite, kad galimybė pastoti neužtikrina didesnės išnešiojimo tikimybės.
Senstant didėja persileidimo rizika.
Manoma, kad vyresnių nei 40 m. moterų persileidimų skaičius siekia 50 proc.
Be to, keliama nemažai etinių klausimų dėl vyresnio amžiaus moterų nėštumo.
Metams bėgant didėja vaikų genetinių ligų rizika.
Defektai dažniausiai atsiranda dėl chromosomų pokyčių.
Dažniausias sutrikimo atvejis yra 21 chromosomų poros trisomija, kuri 90 proc. atvejų lemia Dauno sindromą.
Nepaisant šių rizikų ir dvejonių, moterų vaisingumo prailginimo tyrimai vykdomi toliau ir pastebima, kad motinystės amžius ilgėja.
Yra sumanymų paimti jaunų moterų sveiką kiaušidžių audinį ir jį užšaldyti.
Kai moteris norės pastoti, pašalintas fragmentas bus implantuojamas ir kelerius metus truks įprasta kiaušidžių veikla.
Iki šiol toks metodas daugiausia buvo taikomas vėžiu sergančioms pacientėms, norinčioms pastoti, kai pasveiks.
Svetainės dimedic.eu skilties „Sveikatos priežiūra“ turinys skirtas tik informaciniams ir švietimo tikslams ir negali pakeisti asmeninio kontakto su gydytoju ar kitu specialistu. Leidėjas neatsako už naudojimąsi patarimais ir informacija, esančia svetainėje, nepasitarus su gydytoju.
