Kontracepcijos metodai: ką reikia žinoti apie apsisaugojimą nuo nėštumo

Vos pradėję kalbėti apie nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo prevenciją, žmonės sugalvojo įvairių kontracepcijos būdų.

Kaip ir įvairios technologijos, taip ir kontracepcijos metodai keitėsi priklausomai nuo mokslo pasiekimų ir naujų medžiagų atradimų.

Dabar turime daug veiksmingų kontraceptikų.

Kiekvienas jų turi savo privalumų ir trūkumų.

Tačiau nėra tokio metodo, kuris apsaugotų nuo neplanuoto nėštumo šimtu procentų (tai įmanoma tik susilaikant nuo lytinių santykių).

Skaitydami toliau sužinosite, kokių yra kontracepcijos būdų, kaip juos taikyti ir koks jų veiksmingumas.

Turinys:
Kas yra kontracepcija ir kokia jos atsiradimo istorija?
Natūralūs ir dirbtiniai kontracepcijos būdai
Vyrų ir moterų kontracepcija – skirtumai
Skirtingų kontracepcijos būdų veiksmingumas
Barjerinė kontracepcija
Hormoninė kontracepcija
Natūralūs kontracepcijos būdai
Skubioji kontracepcija
Lytiniu keliu plintančios ligos
Kontracepcija ir nėštumas
Kur galiu įsigyti kontraceptikų?

Kas yra kontracepcija ir kokia jos atsiradimo istorija?

Pradėkime nuo to, kad seksas senas kaip pati žmonija. Be jo žmonės nebūtų išlikę.

Pagrindinė sekso funkcija yra biologinė (naujo žmogaus atsiradimas pasaulyje), tačiau ji ne visada yra svarbiausia.

Priežastis paprasta – orgazmas teikia malonumą (moterims ir vyrams), atpalaiduoja ir turi kitų labai svarbių privalumų.

Tad nuo senų senovės žmonės norėdavo santykiauti ne vien tam, kad susilauktų palikuonių.

Taip atsirado kontracepcija ir įvairūs jos metodai.

Anksčiau žmonijos žinios šia tema buvo… miglotos, bet kai kurie sumanymai buvo neblogi.

Pirmą kartą apie kontracepciją užsiminta vadinamajame „Kahuno papiruse“ (XIV a. pr. Kr.).

Jame buvo pateikta informacija, jog norint išvengti apvaisinimo, reikia saugotis, kad sperma nepatektų į makšties gilumą ir įdėti į ją medaus, akacijų lapų ir drobės atraižą.

Vartojant šių dienų terminologiją, čia buvo kalbama apie barjerinės kontracepcijos metodą.

Teisingai buvo manoma, jog ejakuliacija turi įvykti ne makštyje, kad spermatozoidai nepatektų giliai į makštį, todėl poros pradėjo naudoti nutrauktą lytinį aktą.

Laikui bėgant atsirado iš žarnų gaminami prezervatyvai – dar viena barjerinės kontracepcijos forma, bet vargu, ar sėkminga.

Vis dėlto tikra revoliucija įvyko XX amžiuje.

Praėjusio amžiaus pradžioje atsirado makšties įdėklai, vėliau prezervatyvai.

Pastarieji turėjo dar vieną privalumą – daugiau ar mažiau apsaugodavo nuo lytiniu keliu plintančių ligų, kurios buvo ypač pavojingos, kol nebuvo išrasti antibiotikai.

Tačiau tikroji revoliucija įvyko sulig mokslo pasiekimais: suprastas moteriškų ir vyriškų hormonų poveikis, nustatyti moterų vaisingumo pokyčiai ir sukurta dirbtinių hormonų gamybos technologija, kuria paremta visa hormoninė kontracepcija.

Įvykus šioms permainoms, XX amžiaus 6 dešimtmetyje sukurtos pirmosios veiksmingos kontraceptinės tabletės.

Natūralūs ir dirbtiniai kontracepcijos būdai

Kontracepcija skirstoma į barjerinę, hormoninę, ilgalaikę, permanentinę ir skubiąją.

Taip pat naudojami natūralūs šeimos planavimo būdai.

Dauguma metodų yra labai veiksmingi, tačiau nė vienas jų neapsaugo šimtu procentų.

Toliau išvardyti visi kontracepcijos būdai.

Barjerinė kontracepcija:

• vyriški prezervatyvai;
• moteriški prezervatyvai;
• diafragmos;
• kontraceptinės kempinės, užpildytos spermicidais.

Hormoninė kontracepcija:

• kontraceptinės tabletės;
• transderminiai pleistrai;
• kontraceptiniai žiedai;
• kontraceptiniai implantai;
• injekciniai kontraceptikai.

Ilgalaikė grįžtamoji kontracepcija (dažnai vartojama santrumpa LARC):

• makšties spiralės;
• kontraceptiniai implantai.

Permanentiniai (negrįžtami) metodai:

• kiaušintakių perrišimas;
• vazektomija.

Natūralūs šeimos planavimo būdai:

• nutrauktas lytinis aktas;
• vaisingų dienų stebėjimas;
• laktacinės amenorėjos metodas žindančioms motinoms.

Skubioji kontracepcija:

• vadinamoji „kito ryto tabletė“.

Vyrų ir moterų kontracepcija – skirtumai

Nors yra daugybė būdų, kaip išvengti nepageidaujamo nėštumo, daugiausia jie taikomi moterims, o vyrų kontracepcija – daug siauresnė sritis.

Pagrindiniai vyrų kontracepcijos metodai yra prezervatyvai arba vazektomija, t. y. sėklinių latakų perrišimas.

Taip pat naudojamas nutrauktas lytinis aktas (t. y. varpos ištraukimas iš makšties prieš ejakuliaciją, kad ji įvyktų ne partnerės makštyje).

Čia sąrašas ir baigiasi, nes vyrų kontracepcija susijusi tik su spermos sustabdymu mechaniniu būdu, taip išvengiant apvaisinimo.

Žinoma, kuriamos ir kontraceptinės tabletės vyrams, tačiau jų sulauksime ateityje.

Kiti pirmiau išvardyti metodai tinka tik moterims ir gali būti taikomi tik joms.

Hormoniniai metodai sukurti atsižvelgiant į moteriškus hormonus ir jų įtaką moters organizmui, menstruaciniam ciklui ir vaisingumui.

Veiksminga hormoninė arba skubioji kontracepcija bei natūralūs nėštumo planavimo būdai paremti praėjusio šimtmečio žiniomis ir moters kūno bei jo funkcionavimo supratimu.

Žinoma, tarp moteriškųjų kontracepcijos metodų yra ir barjerinių (pavyzdžiui, diafragmos arba moteriški prezervatyvai), tačiau jie ne tokie populiarūs kaip hormoninė kontracepcija.

Skirtingų kontracepcijos būdų veiksmingumas

Kiekvienas kontracepcijos būdas turi privalumų ir trūkumų. Ideali kontracepcija neegzistuoja, tačiau yra daugiau ar mažiau veiksmingų metodų, padedančių apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo.

Panašiai yra ir su lytiniu keliu plintančiomis ligomis (apie tai skaitykite toliau).

Konkretaus kontracepcijos būdo veiksmingumas nustatomas pagal Perlo indeksą.

Šis rodiklis nurodo, kiek procentų moterų pastoja per vienerius metus, naudodamos tam tikrą kontracepciją.

Kuo žemesnis Perlo indeksas, tuo veiksmingesnis tam tikras metodas.

Šis metodas taikomas vis rečiau – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nebesinaudoja Perlo indeksu, ji kontraceptikų veiksmingumą apskaičiuoja procentais.

Taigi – kuo didesnė procentinė konkretaus metodo vertė, tuo jis veiksmingesnis.

Toliau nurodytas kontraceptinių metodų veiksmingumas mažėjimo tvarka.

Vertės prieš pasvirąjį brūkšnelį rodo veiksmingumą, kai kontracepcija vartojama griežtai pagal nurodymus, po brūkšnelio – kai pasitaiko žmogiškų klaidų.

Kontraceptiniai implantai: 99,95 % / 99,95 %
Vazektomija: 99,9 % / 99,85 %
Gimdos spiralės: 99,8 % / 99,8 %
Sudėtinės kontraceptinės tabletės: 99,7 % / apytiksliai 91 %
Sudėtiniai kontraceptiniai pleistrai: 99,7 % / apytiksliai 91 %
Makšties žiedai: 99,7 % / apytiksliai 91 %
Simptominis-terminis metodas: 99,36 % / apytiksliai 76 %
Kiaušintakių perrišimas: 99,5 % / 99,5 %
Mini piliulės: 99,5 % / apytiksliai 91 %
Prezervatyvai: 98 % / 82 %
Nutrauktas lytinis aktas: 96 % / 78 %
Diafragmos: 94 % / 88 %
Makšties kempinės, užpildytos spermicidais: 80–91 % / 76–88 %
Spermicidai: 82 % / 72 %.

(Pateikti duomenys iš leidinio „Contraception Journal”.)

Kadangi jau žinome populiariausių kontracepcijos metodų veiksmingumą, verta susipažinti su jų privalumais ir trūkumais.

Barjerinė kontracepcija

Barjerinė kontracepcija paremta paprastu principu – fiziniu spermos blokavimu, kai spermatozoidams neleidžiama patekti į gimdos kaklelį, paskui į gimdą, kiaušintakius ir apvaisinti subrendusį kiaušinėlį.

Kaip minėta straipsnio pradžioje, sukurti fizinį barjerą bandyta jau daugelį šimtmečių prieš mūsų erą.

Nueitas ilgas kelias nuo prezervatyvų iš gyvūnų žarnų iki šiuolaikinių prezervatyvų ir gaubtuvėlių.

Vyriški prezervatyvai yra vienas populiariausių kontracepcijos metodų.

Jie turi sulaikyti spermą ir neleisti jai patekti į gimdą.

Šis metodas ne tik gana veiksmingas (realus veiksmingumas 82 %), bet ir apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų.

Prezervatyvas uždedamas ant sukietėjusios varpos ir pašalinamas po ejakuliacijos (arba pasibaigus erekcijai).

Prezervatyvai dažniausiai gaminami iš latekso, kuris gali sukelti alergiją, todėl dauguma gamintojų siūlo įvairių prezervatyvų rūšių.

Kai kurie prezervatyvai yra padengti spermicidu, siekiant dar labiau pagerinti jų efektyvumą.

Be to, tai pats prieinamiausias apsaugos būdas nuo neplanuoto nėštumo.

Nepamirškite, kad prezervatyvai nėra idealūs – naudojant juos gali susilpnėti pojūčiai sekso metu, o medžiaga, iš kurios jie gaminami, kartais suplyšta.

Todėl kai kurios poros naudoja prezervatyvus tik tikrajam lytiniam aktui, o ne viso lytinio žaidimo metu. Prezervatyvai yra gana pigus kontracepcijos būdas.

Jų taip pat galima įsigyti internetu, nereikia recepto.

Moteriški prezervatyvai arba femidomai – labai retas kontracepcijos metodas, pradėtas naudoti tik XXI amžiaus pradžioje.

Moteriškas prezervatyvas tarsi iškloja makšties vidų.

Iš vienos pusės jis turi žiedą, uždedamą ant gimdos kaklelio, iš kitos – platesnį žiedą, kuris turi truputį išlįsti iš makšties.

Panašiai kaip ir vyriški prezervatyvai, femidomai mažina riziką užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis ligomis ir saugo nuo neplanuoto nėštumo.

Atminkite, kad negalima vienu metu naudoti vyriškų ir moteriškų prezervatyvų.

Norint įsidėti moterišką prezervatyvą, reikia atidumo, be to, tokie prezervatyvai vis dar nėra plačiai prieinami.

Diafragma arba gimdos kaklelio gaubtuvėlis – dar vienas ne toks populiarus barjerinės kontracepcijos metodas, kuris yra mažiau veiksmingas nei prezervatyvai, bet leidžia pajusti didesnį sekso malonumą.

Gaubtuvėlį reikia uždėti ant gimdos kaklelio – jis neleidžia spermai patekti į gimdą.

Gaubtuvėliai būna su spermicidais ir be jų.

Diafragmą galima įsidėti likus kelioms valandoms iki lytinio akto, o išimti reikėtų praėjus 6–8 val. po paskutinės ejakuliacijos.

Šis kontracepcijos metodas neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų taip kaip prezervatyvai.

Kontraceptinė kempinė su spermicidais – tai rečiausiai naudojamas barjerinės kontracepcijos būdas.

Jo veikimo principas paprastas: kempinę reikia šiek tiek sudrėkinti vandeniu ir įdėti į makštį.

Ji uždengia gimdos kaklelį, sukurdama mechaninį barjerą spermai, o spermicidai trukdo spermatozoidams patekti į gimdą.

Kempinę reikia išimti per 30 val. nuo įdėjimo, ne vėliau kaip po 6 val. nuo paskutinio lytinio akto.

Šio kontracepcijos metodo taikymo būdas ir efektyvumas panašus į gaubtuvėlio.

Hormoninė kontracepcija

Hormoninė kontracepcija yra vienas iš populiariausių ir veiksmingiausių kontracepcijos būdų.

Ji paremta žiniomis apie moters kūno funkcionavimą ir jame vykstančius hormoninius pokyčius skirtingais menstruacinio ciklo etapais.

Tinkamai parinktos sintetinių lytinių hormonų dozės (esančios tabletėse, pleistruose, injekcijose ar žieduose) reguliuoja moters kūno funkcijas, kad sustabdytų ovuliaciją, reguliuotų endometriumo storį ir sutirštintų gimdos kaklelio gleives, sukuriančias mechaninį barjerą spermai.

Hormoninė kontracepcija labai sėkmingai apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, taip pat ji taikoma norint sureguliuoti menstruacijų ciklą (tai ypač svarbu moterims, kurių mėnesinės nereguliarios).

Yra daug skirtingų hormoninės kontracepcijos rūšių – jos skiriasi vartojimo būdu (tabletės, pleistrai ir kt.) bei sintetinių hormonų dozėmis (vienkomponentės, sudėtinės ir pan.).

Svarbu parinkti tinkamas hormonines priemones, kad būtų sumažintas galimas šalutinis poveikis.

Hormoniniai medikamentai yra populiarūs ir lengvai prieinami, tačiau reikalinga gydytojo konsultacija ir receptas.

Kontraceptinės tabletės – veiksmingos, populiarios, jas lengva įsigyti turint galiojantį receptą.

Tai populiariausias hormoninės kontracepcijos būdas, kuris beveik šimtu procentų apsaugo nuo neplanuoto nėštumo.

Vartojant tabletes, į moters kūną patenka hormonų, kurie reguliuoja tam tikras funkcijas ir sumažina neplanuoto nėštumo tikimybę, taip pat sustabdo ovuliaciją, kontroliuoja endometriumo storį ir sutirština gimdos kaklelio gleives.

Tabletės neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų, bet galima naudoti „dvigubą apsaugą“ – ir prezervatyvus, ir tabletes.

Dvigubą apsaugą patartina naudoti tik pradėjus vartoti tabletes, kol jos dar nėra veiksmingos, ir pamiršus jas išgerti.

Yra įvairių tipų tablečių: vienkomponenčių (vadinamųjų mini piliulių) ir sudėtinių tablečių (vienos, dviejų ir trijų fazių), kurias gydytojai gali skirti skirtingoms moterims, atsižvelgdami į jų amžių, poreikius, pageidavimus ir sveikatos būklę.

Kontraceptinės tabletės gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, lytinio potraukio sumažėjimą, svorio augimą, padidėjusią trombozės riziką ir t. t.

Tačiau gydytojas duos patarimų ir padės parinkti tokias tabletes, kurios nekeltų diskomforto.

Kontraceptinių tablečių vartojimo ciklas yra 28 dienos.

Geriama 21 hormoninė tabletė ir daroma 7 dienų pertrauka, kurios metu prasideda vartojimo nutraukimo kraujavimas (panašus į mėnesines).

Priklausomai nuo tablečių tipo, 7 dienų pertraukos metu gali būti vartojamos placebo tabletės, kurios lizdinėje plokštelėje paprastai būna kitokios spalvos ir padeda palaikyti tablečių vartojimo ritmą.

Tablečių kaina priklauso nuo jų sudėties ir gamintojo, tačiau tai vienas pigiausių kontracepcijos metodų.

Daugiau informacijos apie kontraceptines tabletes galite rasti mūsų medicininių konsultacijų skyrelyje apie hormoninę kontracepciją (tabletes, pleistrus ir žiedus).

Kontraceptiniai pleistrai klijuojami kartą per savaitę.

Jie veikia panašiai kaip sudėtinės tabletės, bet organizmas įsisavina hormonus ne per skrandį, o per odą.

Pleistrai laikomi vienu šiuolaikiškiausių kontracepcijos metodų.

Juos naudoti paprasta: priklijuokite pleistrą pirmąją ciklo dieną, aštuntąją dieną (po savaitės) nuimkite seną pleistrą ir užklijuokite naują.

Šią procedūrą kartokite 3 savaites (arba 21 dieną), o tada nuimkite paskutinį pleistrą ir per ateinančias 7 dienas turėtų prasidėti į mėnesines panašus kraujavimas.

Kito ciklo metu pleistrus klijuokite kitoje pusėje – jei prieš tai klijavote ant dešinės rankos, dabar klijuokite ant kairės.

Pleistrų trūkumas – kad jie gali sukelti alerginių odos reakcijų, bet tai pasitaiko labai retai.

Kartais pleistrai gali atsiklijuoti, tačiau tai lengva patikrinti kasdien.

O didžiausias pleistrų pranašumas – patogumas.

Taip pat jie pasižymi didesne laiko paklaida, kai pamirštate perklijuoti naują pleistrą ar atsiklijuoja senasis.

Mažiau populiarus kontracepcijos būdas, kuris taip pat priklauso šiuolaikinių metodų grupei, yra kontraceptiniai žiedai.

Kontraceptinė diafragma įstatoma į moters makštį prieš lytinį aktą ir uždengia gimdos kaklelį, kad nepatektų sperma.

Diafragmos veiksmingumas grindžiamas atitinkamų sintetinių hormonų išskyrimu moters kūne, kaip ir naudojant kontraceptines tabletes ar pleistrus.

Diafragma yra labai efektyvi ir patogi naudoti.

Trūkumas – ji gali iškristi ir šio momento galima nepastebėti.

Kontraceptinės injekcijos suleidžiamos maždaug kas 12 savaičių.

Tai ilgalaikis kontracepcijos metodas.

Kol kas jis nėra labai populiarus, bet vertinamas teigiamai.

Kontraceptinės injekcijos veikia taip pat kaip ir kiti hormoniniai metodai, tik skiriasi poveikio trukmė.

Sintetiniai hormonai reguliuoja moters kūno funkcijas, sutirština gimdos kaklelio gleives ir stabdo ovuliaciją.

Šio metodo privalumai – ilgalaikis veikimas, mažesnė trombozinių ligų rizika ir, žinoma, patogumas.

Kontraceptinis implantas skirtas toms moterims, kurios nebijo invazinių procedūrų.

Šis kontracepcijos metodas taip pat nėra populiarus ir priklauso ilgalaikės kontracepcijos grupei.

Jis išskiria mažas sintetinių hormonų dozes į moters kraujotaką.

Implantas atrodo kaip nedidelis „pagaliukas“, jis įvedamas po oda (dažniausiai rankos) ir veikia 3 metus.

Šiuo laikotarpiu jis blokuoja ovuliaciją ir užtikrina aukštą apsaugą nuo neplanuoto nėštumo.

Jo trūkumas – chirurginė intervencija, nors ji minimali, randas vis tiek gali likti.

Nors pati implanto įvedimo procedūra gali pasirodyti brangi, palyginti su kitais metodais, šis yra gana nebrangus.

Spiralės. Gimdos spiralės yra skirtingų tipų, pavyzdžiui, hormoninės arba varinės.

Jos įvedamos į gimdą ir išskiriami hormonai ar vario jonai apsaugo nuo neplanuoto nėštumo.

WHO duomenimis, spirales naudoja daugiau nei 160 milijonų moterų visame pasaulyje, tačiau jos populiarios ne visose šalyse.

Gimdos spiralė dedama kartą per daugelį metų.

Priklausomai nuo modelio ar gydytojo rekomendacijų, ji tarnauja nuo 3 iki 10 metų.

Verta paminėti, kad spiralės yra vienas iš pirmųjų veiksmingų kontracepcijos metodų.

Jų trūkumas – kaina ir nemalonūs pojūčiai įvedimo metu.

Tačiau dėl ilgalaikio efektyvumo ir labai nežymaus nepageidaujamo poveikio daugelis specialistų mano, kad spiralė yra arčiausiai „idealios kontracepcijos“ sąvokos.

Verta paminėti, kad spiralė yra ilgalaikės grįžtamosios kontracepcijos metodas.

Natūralūs kontracepcijos būdai

Yra ir natūralių kontracepcijos būdų, kurie kartais vadinami „nehormoniniais“.

Pagrindinis jų pranašumas – nedidelė įtaka moters ir vyro organizmo funkcijoms arba apskritai nepatiriamas joks poveikis.

Dauguma šių kontracepcijos būdų paremti menstruacijų ciklo stebėjimu ir susilaikymu nuo lytinių santykių vaisingomis dienomis.

Simptoterminis metodas turbūt yra populiariausias natūralios kontracepcijos būdas.

Taikant jį idealiai, jis būtų labai efektyvus (apie 96 %), praktiškai rezultatai šiek tiek žemesni (apie 76 %).

Simptoterminis metodas paremtas tam tikrų pagrindinių požymių (bazinės kūno temperatūros, gimdos kaklelio gleivių) stebėjimu ir kalendoriniais vaisingų dienų skaičiavimais, atsižvelgiant į moters ciklą.

Šis metodas puikiai tinka toms moterims, kurių menstruacijos reguliarios.

Menstruacijų sutrikimai, stresas ir įvairūs išoriniai veiksniai bei ligos mažina šio metodo veiksmingumą.

Taip atsiranda didelis atotrūkis tarp veiksmingumo idealiomis sąlygomis ir praktikos.

Kita šio metodo problema susijusi su susilaikymu nuo lytinių santykių dienomis prieš ovuliaciją ir po jos.

Tada daugeliui moterų padidėja libido, tačiau norėdamos išvengti neplanuoto nėštumo, jos turi susilaikyti nuo lytinių santykių arba bent jau naudoti nutraukto lytinio akto metodą.

Vienas didžiausių šio metodo privalumų – kad nėra neigiamo poveikio moters organizmui.

O neigiama pusė – palyginti mažas praktinis efektyvumas ir daug laiko reikalaujanti stebėsena.

Taip pat didelė priklausomybė nuo išorinių veiksnių, kurie gali sutrikdyti subtilią hormonų pusiausvyrą ir dėl to pagreitinti ar atitolinti ovuliaciją.

Vienas iš galimų natūralių kontracepcijos metodų po gimdymo yra žindymas krūtimi ilgą laiką.

Reguliariai žindant krūtimi (bent kartą per tris valandas), sustabdoma ovuliacija.

PSO duomenimis, žindymas kas 3 valandas pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo veiksmingas 98 %.

Po 12 mėnesių patikimumas sumažėja iki 93 %, o po 24 mėnesių – iki 87 %.

Šis natūralios kontracepcijos būdas labai efektyvus, nors ir rizikingas.

Dėl nereguliaraus kūdikio žindymo, ilgesnių nei 3 valandų pertraukų ar tam tikrų individualių ypatybių ovuliacija gali sugrįžti labai greitai.

Moterims, kurios nežindo krūtimi, ovuliacija gali atsinaujinti praėjus 4 savaitėms po gimdymo.

Nutrauktas lytinis aktas nėra veiksmingas apsaugos nuo neplanuoto nėštumo būdas, nors laikantis jo idealiai jis gali būti gana efektyvus.

Pagal veikimo principą jis šiek tiek primena barjerinį metodą, nes spermatozoidams fiziškai neleidžiama susilieti su kiaušinėliu.

Varpa ištraukiama iš makšties prieš įvykstant ejakuliacijai, kad ji įvyktų ne moters lytiniuose organuose (ir geriau ne šalia jų).

Nors gali pasirodyti keista, bet šis metodas per ilgą laiką vyrams gali sukelti neurozę ir seksualinių problemų.

Be to, jis nėra komfortiškas, nes malonumą gali tekti nutraukti pačiu maloniausiu partnerei momentu.

Skubioji kontracepcija

Skubioji kontracepcija dažnai vadinama „kito ryto tablete“.

Tai yra daugiausiai prieštaravimų susilaukiantis kontracepcijos metodas.

Jo imamasi po lytinių santykių, kai nebuvo naudojama jokia apsauga (arba joks kitas kontracepcijos metodas) arba jei suplyšo prezervatyvas.

Skubioji kontracepcija gali būti vartojama per 72 val. arba 120 val. nuo lytinio akto.

Laiko intervalas priklauso nuo kontraceptikų sudėties.

Jų veikimo principas paprastas – tabletėse esantys ingredientai slopina ovuliaciją ir neleidžia apvaisinti kiaušinėlio.

Pasitaiko nuogąstavimų, kad skubioji kontracepcija yra ankstyvojo nėštumo nutraukimo priemonė, tačiau tai nėra tiesa.

Anot PSO, nėštumas prasideda tada, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje.

Lytiniu keliu plintančios ligos

Kontracepcija atlieka dar vieną svarbų vaidmenį – ji gali apsaugoti nuo lytiniu keliu plintančių ligų.

Nors „senąsias“ lytiniu keliu plintančias ligas (chlamidiozę, gonorėją ar sifilį) šiuolaikinė medicina gali išgydyti, pasekmės sveikatai gali būti rimtos net ir esant besimptomei ligos eigai.

Panašiai yra su grybelinėmis ligomis (varpos pienlige, makšties pienlige) ar bakterijomis, kurios sukelia šlapimo pūslės uždegimą.

Nuo lytiniu keliu plintančių ligų gali apsaugoti tik prezervatyvai.

Tiksliau, jie suteikia apsaugą, kuri laikoma veiksminga, bet su tam tikromis išimtimis.

Prezervatyvai neleidžia spermatozoidams patekti į gimdą ir saugo nuo neplanuoto nėštumo ir tuo pačiu metu sulaiko daugybę bakterijų ir virusų, kurie gali būti perduodami lytinio akto metu.

Kiti kontracepcijos būdai – tiek hormoniniai, tiek natūralūs – neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų.

Kontracepcija ir nėštumas

Ar įmanoma pastoti vartojant natūralias arba dirbtines kontracepcijos priemones?

Taip, pastoti galima net ir taikant kontracepcijos priemones.

Kaip buvo minėta šio teksto pradžioje, nė vienas kontraceptikas nėra veiksmingas 100 %.

Tai lemia ir žmogiškieji faktoriai, t. y. užmirštos išgerti tabletės, kūno pokyčiai, suplyšę (arba brokuoti) prezervatyvai arba neteisingai apskaičiuotas ciklo laikas.

Taigi, jei esate seksualiai aktyvi, naudojate tam tikrą kontracepcijos būdą (net jei reguliariai geriate hormonines tabletes), tačiau pasirodo pirmieji apvaisinimo simptomai, kuo greičiau atlikite nėštumo testą.

Kur galiu įsigyti kontraceptikų?

Plačiausiai prieinami kontraceptikai yra vyriški prezervatyvai – jų rasite vaistinėse, kosmetikos parduotuvėse, parduotuvėse, degalinėse ir t. t.

Tačiau atkreipkite dėmesį į jų laikymo temperatūrą ir nepasidėkite jų saulėtoje lentynoje.

Dėl aukštos temperatūros gali sumažėti prezervatyvų mechaninis stiprumas.

Receptinės hormoninės kontracepcijos galima įsigyti vaistinėse.

Prieš išrašydamas receptą gydytojas (šeimos gydytojas arba ginekologas) turėtų suteikti medicininę konsultaciją.

Tokią medicininę konsultaciją apie kontracepciją bei elektroninį receptą galite gauti „Dimedic“ platformoje.

Svetainės dimedic.eu skilties „Sveikatos priežiūra“ turinys skirtas tik informaciniams ir švietimo tikslams ir negali pakeisti asmeninio kontakto su gydytoju ar kitu specialistu. Leidėjas neatsako už naudojimąsi patarimais ir informacija, esančia svetainėje, nepasitarus su gydytoju.