Vaistai nuo šlapimo nelaikymo: kada juos vartoti ir kodėl naminės pagalbos priemonės bei pratimai gali pasirodyti veiksmingesni?
Šlapimo nelaikymas – tikrai nemalonus negalavimas.
Jis gali paliesti įvairaus amžiaus žmones, esant skirtingoms aplinkybėms, tačiau dažniausiai pasitaiko moterims po nėštumo ar dėl menopauzės sukeltų hormoninių pokyčių.
Šiandien turime daug veiksmingų būdų gydyti šlapimo nelaikymą, kad ir kokios priežastys jį sukeltų (stresas ir kt.).
Dažniausiai šlapimo nelaikymą veiksmingai gydo dubens dugno raumenų treniruotės ir kitos reabilitacijos priemonės.
Vis dėlto pastebėjus, kad šlapimo nelaikymui gydyti skirti pratimai neveikia, gali prireikti vaistų, kurie padėtų palengvinti problemą.
Taigi: skaitydami šį straipsnį sužinosite, kas sukelia šlapimo nelaikymą, kaip veiksmingai jį gydyti naminėmis priemonėmis ir ką daryti pastebėjus, kad pratimai nepadeda.
Turinys:
Kas yra šlapimo nelaikymas ir kokios jo priežastys (bei tipai)
Prieš gydant šlapimo nelaikymą – veiksmingi pratimai
Šlapimo nelaikymo gydymas – kai iš tikrųjų reikia vaistų
Impulsinio šlapimo nelaikymo gydymas
Vaistai stresiniam šlapimo nelaikymui gydyti
Kaip anticholinerginiai vaistai veikia šlapimo nelaikymą?
Šlapimo nelaikymo gydymas chirurginiu būdu – kokiais atvejais taikomas?
Negydomo šlapimo nelaikymo pasekmės, arba Kodėl verta kreiptis į gydytoją?
Nereceptiniai vaistai nuo šlapimo nelaikymo
Šlapimo nelaikymas – tai būklė, kai šlapimas nevalingai išteka pro šlaplę.
Šis negalavimas sukelia nepatogumų, kurių gėdijamasi, tad daugumai jo varginamų žmonių darosi sudėtinga gyventi įprastai, o kartais net nesinori išeiti iš namų.
Šlapimo nelaikymą gali sukelti daugybė priežasčių. Dažnai paaiškėja, kad tokiu simptomu pasireiškia kitos ligos, todėl svarbu suprasti šios konkrečios problemos priežastis.
Šlapimo nelaikymo priežastys yra šios:
- įgimtos patologijos, urogenitalinės sistemos sandaros defektai ar šalutinis atliktų procedūrų poveikis;
- vyrų prostatos išvešėjimas ir su juo susijusios problemos;
- moterų hormoniniai sutrikimai, ypač menopauzės ir perimenopauzės metu;
- bėdos su dubens dugno raumenų tonusu, tiksliau – per maža jų įtampa;
- fizinio aktyvumo trūkumas po gimdymo – nėštumo ir gimdymo metu atsipalaiduoja daugelis raumenų, atsakingų už šlapimo sulaikymą, o atsisakius fizinio krūvio po gimdymo gali kilti problemų su šlapimo sulaikymu;
- įvairios ligos (nuo insulto, komplikacijų po traumų ir neurologinių operacijų iki sunkesnių ligų, pvz., Alzheimerio ar Parkinsono);
- šlapimo takų infekcijos, ypač lėtinės arba negydomos.
Tokio tipo sveikatos problemos gali sukelti lėtinį šlapimo nelaikymą, tad iš tikrųjų gali prireikti gydymo arba tinkamos reabilitacijos.
Kaip ir kitos ligos, šlapimo nelaikymas būna įvairių tipų, kurie skiriasi simptomų intensyvumu, jų atsiradimo laiku ir pagaliau gydymu.
Šlapimo nelaikymo tipai yra šie:
- stresinis šlapimo nelaikymas – dažniausiai pasireiškia kosint, juokiantis ar čiaudint, t. y., kai suaktyvėja pilvo raumenys ir padidėja spaudimas pilvo ertmėje. Todėl tokio pobūdžio veiksmų metu nevalingai šlapinamasi. Stresinis šlapimo nelaikymas itin silpnina dubens dugno raumenis ir dažniausiai pasireiškia moterims;
- mišrus šlapimo nelaikymas – dažniausiai sukelia stresas, gali būti psichosomatinio pobūdžio;
- tikrasis šlapimo nelaikymas – atsiranda dėl prastos urogenitalinės sistemos struktūros (nesvarbu, ar tai įgimta, ar įgyta);
- šlapimo nelaikymas, kurį sukelia sumažėjusi šlapimo pūslės talpa – pasireiškia žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis (pvz., ūminiu cistitu). Šio tipo šlapimo nelaikymo poveikis yra nuolatinis ir stiprus spaudimas šlapimo pūslei ir šlapinimasis, kurio negalite sustabdyti;
- persipildymo šlapimo nelaikymas – pasireiškia sergant ligomis, susijusiomis su prostata, paprastai susiformavus dariniams. Jie apsunkina šlapinimąsi esant perpildytai šlapimo pūslei;
- impulsinis šlapimo nelaikymas arba vadinamasis „dirglios šlapimo pūslės sindromas“ pasireiškia sutrikus šlapimo pūslės veiklai. Pūslė susitraukia ir sukelia stiprų norą šlapintis, o kartais – ir nevalingą šlapinimąsi. Šio tipo šlapimo nelaikymą dažniausiai sukelia pooperacinės komplikacijos.
Šlapimo nelaikymas įprastai siejamas su sutrikusia dubens dugno raumenų, kartais vadinamų Kėgelio raumenimis, veikla.
Todėl dažnai rekomenduojama šlapimo nelaikymą pradėti gydyti nuo pratimų, stiprinančių šias kūno vietas.
Be to, dubens dugno raumenų pratimai yra gera profilaktikos priemonė tiek įvairaus amžiaus vyrams, tiek moterims, net ir nepatyrusiems šlapimo nelaikymo simptomų.
Patys pratimai Kėgelio raumenims stiprinti yra paprasti, tad juos galite atlikti beveik bet kada.
Jų principas paprastas – įtempiate raumenis kaip ir tada, kai norite sustabdyti šlapimo tekėjimą (klasikinė situacija – kai iki artimiausio tualeto dar reikia šiek tiek paėjėti, o jau norisi šlapintis).
Dešimt kartų atliekami trijų sekundžių trukmės įtempimo pratimai gali padėti sustiprinti dubens dugno raumenis.
Apie dubens dugno pratimus išsamiau sužinosite skaitydami toliau.
Norint veiksmingai gydyti šlapimo nelaikymą, svarbiausia nustatyti priežastį, taigi – įvardyti jį sukeliančią ligą.
Todėl gydytojas, prieš pradėdamas gydymą ir išrašydamas e. receptą tam tikriems vaistams, turėtų išsamiai pasikalbėti ir daugiau sužinoti apie jūsų problemas.
Esant šlapimo nelaikymui, specialistai gali išrašyti įvairių rūšių vaistų, kurie yra skiriami šį negalavimą sukeliančiai ligai gydyti.
Impulsinis šlapimo nelaikymas yra neurologinis sutrikimas (pasireiškia Parkinsono ir Alzheimerio ligos bei išsėtinės sklerozės eigoje, taip pat po insultų ir stuburo traumų), kuriam gydyti dažniausiai naudojamos šios priemonės:
- anticholinerginiai vaistai (oksibutininas, tolterodinas, solifenacinas, fezoterodinas, darifenacinas) – laikomi vadinamuoju aukso standartu gydant šio tipo šlapimo nelaikymą,
- tricikliai antidepresantai (imipraminas),
- beta-3 adrenerginių receptorių agonistai (mirabegronas),
- neurotoksinai (botulino toksinas, resiniferatoksinas).
Kiti vaistai vartojami rečiau, įskaitant acetilcholinesterazės inhibitorius (distigminą), alfa adrenoblokatorius (prazoziną, doksazosiną, terazoziną, tamsuloziną, alfuzoziną) ir GABA receptorių agonistus (baklofeną).
Kitų rūšių vaistais gydomas stresinis šlapimo nelaikymas (inkontinencija). Šis sutrikimas yra susijęs su dubens dugno raumenų nusilpimu arba suprastėjusia šlaplės sfinkterio funkcija.
Kaip jau minėta, jo atvejų pasitaiko padidėjus fiziniam aktyvumui.
Šio tipo šlapimo nelaikymui gydyti skiriamos tabletės, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų:
- alfa adrenomimetikai – efedrinas, pseudoefedrinas, midodrinas, fenilpropanolaminas (mažas veiksmingumas, daug šalutinių poveikių: galvos skausmas, miego sutrikimai, kraujospūdžio padidėjimas),
- serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), daugiausia duloksetinas. Tai kasdien psichiatrijoje naudojami vaistai, kuriais gydomi depresiniai sutrikimai, taip pat gydomas ir šlapimo nelaikymas. Jie padidina vulvos nervo neuronų impulsų laidumą ir pakelia šlaplės sfinkterio tonusą. Labai dažnai vartojami jie neišgydo ligos visiškai, tik palengvina simptomus,
- tricikliai antidepresantai (imipraminas).
Dažniausiai neurogeninei šlapimo pūslei gydyti naudojami anticholinerginiai vaistai blokuoja vadinamuosius muskarininius receptorius, esančius tuštinamojo pūslės raumens (detruzoriaus) skaidulose, t. y. struktūroje, kuri yra atsakinga už šlapimo pūslės susitraukimus.
Acetilcholinu vadinamai medžiagai skatinant minėtuosius receptorius išsiskiria kalcio jonai ir susitraukia šlapimo pūslės lygieji raumenys – tuomet išsiskiria šlapimas.
Blokuodami muskarininius receptorius, anticholinerginiai vaistai šį mechanizmą sustabdo, todėl žymiai palengvina ligos simptomus.
Muskarininiai receptoriai yra klasifikuojami į penkis potipius (M1–M5).
Susitraukimo procesui skatinti svarbiausi yra tie, kurie pažymėti M3 simboliu.
Jiems įtakos įvairiais aspektais turi šios veikliosios medžiagos:
- solifenacinas – selektyvusis M3 ir M1 muskarininių receptorių antagonistas (pvz., vaisto „Vesicare“ sudėtyje);
- oksibutininas (Oxybutynini hydrochloridum, jo yra vaistų „Ditropan“ arba „Ditropane“ sudėtyje) – taip pat veikia M3 ir M1 receptorius;
- tolterodinas (Tolterodini tartras, pvz., vaisto „Defur“ [1 mg, 2 mg, 4 mg] sudėtyje; Tolterodini hydrogenotartras, pvz., vaisto „Uroflow“ sudėtyje), apibūdinamas kaip muskarininių receptorių antagonistas.
Kuo didesnis vaisto selektyvumas M3 receptoriams, tuo mažesnė šalutinio poveikio, pvz., burnos džiūvimo, regėjimo sutrikimų, virškinimo trakto diskomforto ir širdies aritmijų, rizika.
Šlapimo nelaikymas kraštutiniais atvejais gali būti gydomas chirurginiu būdu – esant įgimtiems defektams ar šlapimo sistemos struktūros anomalijoms (ir įgytoms).
Chirurginis gydymas pasitelkiamas ir tada, kai vaistai nuo šlapimo nelaikymo neduoda laukiamų rezultatų ir problemos išlieka.
Iš chirurginių gydymo būdų verta išskirti jau minėto botulino toksino injekcijas, kurios (kaip ir įvairūs po sėdmenų oda implantuojami nervų stimuliatoriai) padeda reguliuoti šlapimo pūslės tonusą.
Šlapimo nelaikymas taip pat gydomas chirurginiu būdu naudojant specialius implantus arba atramines juosteles, kurių vaidmuo paprastas – didinti šlapinimosi kontrolę.
Kraštutiniais atvejais, dažniausiai susijusiais su stresu ar mišriu šlapimo nelaikymu, yra atliekamos chirurginės procedūros metu – per pilvo sienelę arba vaginą.
Per daugelį metų urologinėje chirurgijoje buvo sukurta daugybė invazinio šlapimo nelaikymo gydymo metodų, pvz.:
- raiščio procedūros, atliekamos laparoskopiniu būdu per pilvą arba per vaginą;
- TVT (angl. tension free vaginal tape) – viena iš raiščio procedūrų;
- šlapimo pūslės kaklelio suspensija (įskaitant Burch operaciją);
- transvaginalinė adatinė šlapimo pūslės kaklelio suspensija (Pereyra, Raz, Stamey, Gittes procedūros);
- laparoskopinė kolposuspensija (pagal Burch metodą);
- priekinės makšties sienelės plastinė operacija.
Daug specialistų, tarp jų ir Lenkijos uroginekologų draugijos ekspertai, pataria atsisakyti įvairių klinikų siūlomo šlapimo nelaikymo gydymo lazeriu. Jie pabrėžia, kad tai „nepatikrintas metodas, jo veiksmingumas kelia abejonių, galimos pavėluotos komplikacijos“ (oficiali PTUG pozicija).
Negydomas šlapimo nelaikymas gali sukelti daug sveikatos problemų ir neigiamai paveikti jūsų savijautą bei gyvenimo kokybę.
Negydant šlapimo nelaikymo gali kilti šių problemų:
- reikšmingai suprastėjusi gyvenimo kokybė gali sukelti įvairių psichikos problemų (depresijos, depresinės būsenos ar nerimo) ar jas pagilinti;
- simptomai gali tiek pablogėti, kad gali prireikti operacijos;
- urogenitalinių takų srityje tiek vyrams, tiek moterims gali kilti infekcijų, kurios dažnai yra susijusios su prastai palaikoma intymia higiena.
Visi pirmiau minėti vaistai skiriami taikant profesionalų gydymą, todėl jų galima įsigyti tik su receptu.
Nereceptiniai vaistai nuo šlapimo nelaikymo tabletėmis yra vartojami tik esant lengvos eigos sutrikimui arba kaip pagalbinė priemonė.
Šie natūralios sudėties vaistai pirmiausia veikia kaip diuretikas, taip pat stiprina dubens dugno raumenis.
Į preparatų sudėtį įeina šios veikliosios medžiagos:
- moliūgų sėklų ekstraktas,
- spanguolės,
- sojų pupelės,
- dilgėlių lapų ekstraktas,
- vitaminai D, C ir B12.
Detrusitol 1 mg 